Mantus
Mantus – požemio pasaulio dievas etruskų mitologijoje; garbintas Po lygumos regione. Jį aprašė romėnų gramatikas Servijus Marijus Honoratas.[1]
Pontekanjano šventvietėje aptikta archajiniu laikotarpiu datuojama dedikacija dievui manθ. Manoma, kad iš šios dievybės vardo kilo Mantujos miesto pavadinimas (it. Mantova).[2] Likusioje Etrūrijos dalyje Mantus buvo vadinamas Šuriu (Śuri). Šis tikriausiai tapatus sabinų dievui Soranui, siejamam su požemio pasauliu.[3]
Mantaus sutuoktinė – Mania. Iš šių dievybių vardų sprendžiama, kad jie galėjo būti susiję su manais – romėnų chtoninėmis dievybėmis ar mirusiųjų dvasiomis, etruskų vadintomis man(im).[4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Servius, note to Aeneid 10.199.
- ↑ Giovanni Colonna, "Sacred Architecture and the Religion of the Etruscans, " in The Religion of the Etruscans (University of Texas Press, 2006), p. 141.
- ↑ Colonna, "Sacred Architecture," p. 141.
- ↑ Pallottino, Massimo (1992). Roman and European Mythologies. University of Chicago Press. pp. 30 ir 36.