Šuris
Šuris (Śuri) – dievas etruskų mitologijoje. Italų archeologas Giovanni Colonna Šurį prilygino dievui Aplu (Apolonui). Pastarąją dievybę etruskai siejo ir su požemio pasauliu.[1] Britų archeologė Sybille Haynes Šurį įvardijo „požemio pasaulio Apolonu“.[2]
Šio dievo vardas aptinkamas įrašuose ant votų, jis neretai įvardijamas „tėvu Šuriu“. Iš dievavardžio Śuri kildinamas etruskiškasis Viterbo miesto pavadinimas Surrina.[1] Šuris laikomas faliskų dievo Sorano (pater soranus), Soracte kalno dievybės, atitikmeniu; Soranas savo ruožtu siejamas su romėnų požemio pasaulio dievybe Dis Pater.[1][2] Būta šventosios Sorano grotos, kupinos nuodingųjų angių. Sorano žyniai – hirpi sorani – apeigų metu pamėgdžiodavo vilkus. Iš to sprendžiama, jog Šuris susijęs su kitomis požemio pasaulio ir mirties dievybėmis, kaip antai Aita, Vejoviu, Dis Pater (pvz., požemio pasaulio valdovas Aita buvo vaizduojamas su kepure iš vilko galvos kailio).[2]
Kaip rodo Pirguose aptikti įrašai ant votų, Šuris čia buvo garbinamas drauge su saulės deive Katha, būta jų šventvietės.[2]