Mandelos efektas
Mandelos efektas (ME) – tai kolektyvinis klaidingas fakto ar įvykio prisiminimas.[1] Šis fenomenas pasireiškia, kai iškyla dvi praeities įvykių versijos: viena, kurią prisimena visuomenės mažuma, kita, kurią prisimena visuomenės dauguma ir kuri yra patvirtinta istorikų ar dokumentuota žiniasklaidoje.[2]
Mandelos efektas yra vienas iš klaidingos atminties fenomeno tipų. Jis išsiskiria iš kitų tipų tuo, kad informaciją klaidingai prisimena grupė žmonių.[3]
Kilmė ir nomenklatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kolektyvinio klaidingo įvykių ar detalių prisiminimo forma iškilo, kai grupė žmonių internete pasidalino pamenantys, kad Anti-apartheidų lyderis Nelsonas Mandela žuvo kalėjime 1980 m. Šis kolektyvinis prisiminimas buvo klaidingas, nes, iš tiesų, Mandela 1990 m. buvo paleistas iš kalėjimo, 1994 m. buvo inauguruotas Pietų Afrikos prezidentu, o mirė 2013 m. praėjus daugiau ne dvidešimčiai metų po jo paleidimo iš kalėjimo.[4] Šiam klaidingam grupiniam prisiminimui pavadinimą „Mandelos efektas“ 2010 m. sugalvojo tinklaraštininkė ir paranormalių reiškinių entuziastė Fiona Broome. Ji savo prisiminimus apibūdina taip: „Matote, aš maniau, kad Nelsonas Mandela mirė kalėjime. Aš maniau, kad prisiminiau tai aiškiai, kartu su filmuota medžiaga iš jo laidotuvių žiniose, gedulą Pietų Afrikoje, miestuose kilusias riaušes ir nuoširdžią jo našlės kalbą.“ Pačios tinklaraščių autorės teigimu, sužinojusi, kad jos prisiminimai klaidingi ji per daug apie tai negalvojo, tačiau sutikusi žmonių, kurie dalijasi tokiais pat prisiminimais, ji suprato, kad „galimai tūkstančiai“ žmonių turi panašius klaidingus prisiminimus.[5] F. Broome taip pat sukūrė interneto svetainę pavadinimu „Mandelos efektas“, kurioje susitelkta į „Alternatyvius prisiminimus / Alternatyvią realybę“. Šio tinklalapio tikslas – „apibūdinti kylantį reiškinį“ bei rasti ir aprašyti kitus „Mandelos efekto“ pavyzdžius.[2][6]
Teigiama, kad ME fenomenui padėjo atsirasti komunikacijos internetu. Dėl greitos interneto sklaidos skirtingose vietose esantys žmonės galėjo pasidalinti savo klaidingais prisiminimais, komunikuoti ir atrasti įvairias ME teorijas.[2]
Fenomeno populiarumui augant bei atsirandant vis daugiau ME pasireiškimo teorijų interneto vartotojai pasiūlė alternatyvią nomenklatūrą reiškiniui įvardinti: M efektas, Kvantinis efektas arba tiesiog Efektas, tačiau buvo nuspręsta palikti pradinį pavadinimą.[6]
Pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarimas ir logotipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai didžiausia ME pavyzdžių kategorija.
Vienas populiariausių ME pavyzdžių yra susijęs su knygų vaikams serija „The Berenstain Bears“. Šis atvejis iškilo 2012 m., kai viena tinklaraštininkė pasidalino , kad vaikiška knygutė, kurią ji skaitė vaikystėje, vadinosi „The Berenstein Bears“. Tinklaraštininkė tik suaugusi pastebėjo, kad knyga iš tiesų vadinasi „The Berenstain Bears“. Paaiškėjo, kad daugelis žmonių taip pat prisimena, kad knygos pavadinime buvo raidė „e“, o ne „a“.[5]
Daugelis žmonių prisimena, kad ant animacinių filmų serijos logotipo parašyta „Looney Toons“. Iš tiesų, ant logotipo parašyta „Looney Tunes“.[5]
Yra grupė žmonių, kurie teigia, kad „Jif“ riešutų sviestas kažkada vadinosi „Jiffy“.[2]
Mirtys ir svarbūs įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žmonės puikiai prisimena, kad pamokslininkas ir Evangelizmo tėvas Billy Graham mirė devintajame dešimtmetyje, nors jis iš tiesų mirė tik 2018 m. Kai kurie netgi prisimena, kad per jo laidotuves kalbėjo tuo metu Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento pareigas ėjęs Bilas Klintonas.[2][5]
Erdvėlaivio „Challenger“ katastrofa įvyko 1986 m., tačiau yra teigiančių, kad ši mirtina avarija įvyko 1985 m. ar net 1983 m. Žmonės prisimenantys, kad šis nutikimas įvyko anksčiau nei iš tiesų, teigia, kad puikiai gali papasakoti, ką veikė tuo metu, kai sužinojo apie incidentą.[2]
Filmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Penktajame „Žvaigždžių karų“ sagos epizode „Imperija kontratakuoja“ Darto Veideirio (angl. Darth Vader) pasakyta garsioji eilutė: „Luke, I am your father,“ iš tiesų skamba taip: „No, I am your father.“ [2]
Visai neseniai socialiniuose tinkluose buvo atrastas dar vienas ME pavyzdys. 1996 m. buvo sukurtas vaikiškas filmas „Kazaam“, kuriame krepšininkas Šakilas Onilas (angl. Shaquille O'Neal) vaidino džiną. Kai kurie žmonės klaidingai prisimena, kad po to buvo sukurtas kitas filmas su panašiu siužetu „Shazaam“, kuriame komikas David Adkins (Sinbad) vaidino džiną. Nors „Shazaam“ niekada nebuvo sukurtas ir išleistas, internete yra šimtai žmonių, kurie teigia matę šį filmą.[7] Vienas Reddit socialinių naujienų tinklo vartotojas papasakojo itin išsamią istoriją, susijusią su filmu „Shazaam“. Jis devintajame dešimtmetyje dirbo vaizdo įrašų parduotuvėje ir jam teko peržiūrėti dvi šio filmo kopijas kelis kartus, kad įsitikintų, kuri kopija buvo sugadinta. Savo pasidalintame pranešime jis netgi detaliai atpasakoja filmo scenarijų.[7]
Šventasis Raštas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ši kategorija kelia daugiausiai klausimų. Yra daug žmonių teigiančių, kad Biblijos eilutės, kurias jie įsiminė būdami vaikais, dabar yra parašytos kiek kitaip.
Paaiškinimas būtų paprastas - šiais laikais yra daug skirtingų Biblijos vertimų ir yra išleidžiami vis nauji leidimai. Tačiau yra žmonių teigiančių, kad eilutės skiriasi tose pačiose fizinėse kopijose, iš kurių jie mokėsi būdami vaikais ar anksčiau gyvenime. Dabar yra sukurta atskira subkultūra dedikuota Šventojo Rašto pasikeitimams nagrinėti.[2]
Teorijos ir priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atminties klaidos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pats paprasčiausias Mandelos efekto pasireiškimo paaiškinimas – tai blogas įvykio prisiminimas. Žmonėms atminties klaidos pasireiškia dažnai, tam įtakos gali turėti emocijos ir asmeninės šališkos nuomonės.
Populiariausi ME pavyzdžiai yra susiję su klaidingu žodžių formuluotės ar rašymo prisiminimu. Manoma, kad tokie klaidingi prisiminimai kyla, nes žmonės skaitydami praleidžia žodžius ar raides ir užpildo tarpus nuspėjamumo principu. Dėl šios priežasties tam tikri pavadinimai yra tariami bei rašomi klaidingai. Kartais pavadinimai klaidingai užrašomi net ir laikraščių straipsniuose, tinklaraščiuose ir t. t.
Konfabuliacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Konfabuliacija – tai klaidingų atsiminimų kūrimas ir pasakojimas be intencijos apgauti, siekiant užpildyti atminties spragas. Konfabuliuojantis asmuo nuoširdžiai tiki, kad informacija, kurią jis perduoda, yra tikra ir tiksli. Žmonės, kuriems pasireiškia konfabuliacija, gali tam tikrus nutikimus vaizduoti dramatiškiau ir ekstremaliau negu yra iš tiesų, klaidingai prisiminti įvykio laiką, vietą ar netgi sukurti visiškai naują įvykį, kuris niekada nevyko. Žmonės konfabuliuoja nesąmoningai. Jei jie pasakoja apie ką nors, kas, jų žiniomis, yra netiesa, tai jau yra laikoma melavimu ar apgaudinėjimu.[8] Konfabuliacija yra dažnas neurologinių sutrikimų, turinčių įtakos atminčiai, simptomas. Neurologinės būklės, dėl kurių gali pasireikšti konfabuliacija: Alzheimerio liga, vaisiaus pažeidimų spektro dėl alkoholio liga, šizofrenija, trauminiai smegenų pažeidimai, Korsakovo sindromas, potrauminio streso sindromas bei Antono sindromas. Reikia turėti omeny, kad konfabuliacija gali pasireikšti ir asmenims neturintiems neurologinių sutrikimų.[9]
Įtaigumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Psichologai išsiaiškino, kad žmogus pasakodamas kitiems ape netikrą įvykį, priverčia klausančius jį įsisavinti, kaip tikrą. Tai patikino bandomieji eksperimentai. Virdžinijos universiteto psichologijos profesorius Jim Coan atliko eksperimentą pavadinimu „pasiklydęs prekybos centre“. Jis studijuodamas Vašingtono universitete papasakojo savo šeimai daug vaikystės prisiminimų. Vienas iš jų buvo apie brolio pasiklydimą prekybos centre. Vėliau jo brolis teigė prisimenantis šį nutikimą, nors tai niekada nevyko. Šį eksperimentą didesnei žmonių grupei panaudojo J. Coan dėsčiusi psichologė Elizabeth Loftus, kuri įrodė, kad iki 25 proc. dalyvavusių tyrime prisimena įvykius, kurie iš tiesų niekada nevyko.[2] Įtaigumo teorija (pateikiama klaidinga informacija kompromituoja tikrųjų prisiminimų patikimumą) dažnai prisimenama teismo procesuose. Advokatas gali prieštarauti klausimams, kurie siūlo konkretų atsakymą. Tokio klausimo pavyzdys galėtų būti: „Ar prisimeni 1990-ųjų filmą „Shazaam“, kuriame Sinbadas vaidino džiną?“ Šis klausimas ne tik leidžia manyti, kad toks filmas iš tikrųjų egzistuoja, bet gali sukelti klaidingą prisiminimą apie jo žiūrėjimą.[7]. Jeigu Mandelos efektą sukelia būtent įtaigumas, tai galima spekuliuoti, kad yra žmogus ar žmonių grupė, kurie specialiai bando implantuoti neteisingus prisiminimus į tam tikros žmonių grupės mintis reikiamam tikslui pasiekti.[2]
Pseudomokslinės teorijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kvantinė mechanika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mandelos efekto termino kūrėja F. Broome šį fenomeną aiškina pasitelkdama pseudomokslines teorijas. Ji teigia, kad klaidingi kolektyviniai prisiminimai atsiranda dėl judėjimo tarp paralelinių visatų, tai yra, ji remiasi kvantine mechanika grindžiama multivisatų teorija. Tai teorija, teigianti kad yra multivisata su daugeliu skirtingų paralelinių visatų. Kiekvienoje visatoje egzistuoja alternatyvios įvykių ir objektų versijos.[4] Pavyzdžiui, egzistuoja viena visata, kurioje Mandela mirė 2013 m., ir kita, kurioje jis mirė 1980 m. Kiekvieną kartą, kai yra priimamas kitoks sprendimas, multivistaoje atsiranda nauja paralelinė visata, todėl egzistuoja daug visatų su skirtingomis vieno įvykio versijomis.
Mandelos efektas pasireiškia, kai iškyla klaidingas kolektyvinis prisiminimas, tačiau yra žmonių, kurie įvykius prisimena teisingai. Vadinasi, paralelinės visatos turi kažkaip tarpusavyje susikirsti. Manoma, kad į kitą paralelinę visatą galima patekti juodųjų skylių pagalba.[2]
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN), kuriai priklauso didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, suprojektavo ir pastatė hadronų priešpriešinių srautų greitintuvą, kuriame dalelių pluoštai susiduria ir yra sukuriama didelė energija.[10][11] ME entuziastai kelia teorijas, kad būtent šis dalelių greitintuvas gali sukurti kelią į paralelines visatas ar kažkaip pakeisti laiko juostą. CERN neigia teigimus, kad jiems pavyko susisiekti su paralelinėmis visatomis, tačiau neslepia, kad bando atrasti aukštesnes demencijas ir susieti jas su iki šiol žinomomis keturiomis dimencijomis. CERN mokslininkai tikisi, kad aukštesnėse dimencijose bus galima atrasti paralelines visatas. Internete spėjimas, kad CERN yra atsakinga dėl Mandelos efekto pasireiškimo, buvo toks popualirus, kad 2017 m. organizacijai teko viešai paskelbti, jog ryšių su paralelinėmis visatomis jiems atrasti nepavyko.[2] [6]
Laiko juostos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prie pseudomokslinių teorijų priskiriama ir daugelio laiko juostų egzistavimo galimybė. Priešingai nei paralelinių visatų teorijoje, kelios laiko juostos atsiranda vienoje visatoje. Galima įtarti, kad mūsų visatoje egzistuoja dvi laiko juostos su skirtingais parametrais, turinčios mažų skirtumų tarpusavyje. Tos laiko juostos gali susikirsti ar išsiskirti. Joms išsiskyrus tam tikri įvykiai vyksta skirtingu laiku ar skirtingose vietose, todėl ir žmonių prisiminimai būna skirtingi.[2]
Kompiuteriu sukurta realybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ši teorija teigia, kad žmonės gyvena kompiuterinėje simuliacijoje, panašioje į vaizdo žaidimą. Šioje realybėje yra keičiami parametrai ir tam tikri scenarijai gali būti pakartojami keletą kartų. Pakeitus vieną kintamąjį simuliacijoje, įvyksta maži pokyčiai visoje realybėje. Ši kompiuterinė realybė skiriasi nuo žaidimo tuo, kad realus žmogus turi laisvą valią ir gali pats priimti sprendimus.[2]
Religinės teorijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Yra teigiančių, kad Mandelos efektą sukelia tam tikros jėgos, kurioms įvykių pasikeitimai atneša kažkokią naudą. Tos jėgos egzistuoja už laiko ir erdvės bei gali paveikti laiką ir erdvę. Vadinasi, tai turėtų būti dieviška arba demoniška esybė. Nemažai krikščionių bendruomenių tiki Mandelos efekto egzistavimu ir teigia, kad jį sukelia būtybės besipriešinančios Dievo sukurtai laiko juostai ir prieštaraujančios jo žodžiui.[2] Kai kurios krikščionių bendruomenės mano, kad auštanti apokalipsė, šėtoniški magiški ritualai ir Antikristo iškilimas atsispindi visuose ME aspektuose. Krikščionių teigimų, būtent nusigręžimas nuo Dievo lemia tikrovės pokyčius, kuriuos jie interpretuoja kaip Biblijos pranašystės išsipildymą, cituojant Danieliaus 7:25, kuriame teigiama, kad atėjęs Antikristas „pakeis laikus/sezonus ir įstatymus“.[6]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Emery D. The Mandela Effect. Snopes. 2016.
- ↑ 2,00 2,01 2,02 2,03 2,04 2,05 2,06 2,07 2,08 2,09 2,10 2,11 2,12 2,13 2,14 Virk R. The Simulated Multiverse. 2021.
- ↑ Nall R. The Mandela Effect: How False Memories Occur. Healthline. 2020. Nuoroda tikrinta 2021-11-29.
- ↑ 4,0 4,1 Dagnall N., Drnkwater K. The Mandela effect: Explaining the science behind false memories. The Independent. 2018.
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 Ratner P. How a Wild Theory About Nelson Mandela Proves the Existence of Parallel Universes. Big Think. 2017.
- ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 French A. „The Mandela Effect and New Memory“. ISSN: 2053-7158. 2018.
- ↑ 7,0 7,1 7,2 Aamodt C. „On shared false memories: what lies behind the Mandela effect“. Britannica.
- ↑ Bortolotti L. "Stranger than Fiction: Costs and Benefits of Everyday Confabulation". 2017.
- ↑ Brown J., Huntley D., Morgan S., Dodson K. D., Cich J. "Confabulation: A Guide for Mental Health Professionals". ClinMed. 2017.
- ↑ "CONVENTION FOR THE ESTABLISHLENT OF A EUROPEAN ORGANIZATION FOR NUCLEAR RESEARCH"
- ↑ "CERN inaugurates the LHC"