Antikristas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Antikristas (sen. gr. Antichristos) – krikščionybėje Jėzaus Kristaus priešininkas, kuris pasirodysiąs prieš pasaulio pabaigą, apsimes Kristumi, suklaidins daugelį žmonių ir galiausiai pats žus Kristaus nugalėtas Armagedono mūšyje. Pirmosiose bažnyčiose antikristais vadino ir nepaklusnius Kristaus mokymui žmones, arba keliančius neramumus bendruomenėse tikinčiuosius.

Istorijoje Antikristu vadino Romos imperatorių Neroną, Rusijos carą Petrą I (pravoslavų sentikiai), Prancūzijos imperatorius Napoleoną I ir Napoleoną III.

1215 m. popiežius Inocentas Antikristu pavadino pranašą Mahometą, 1234 m. popiežius Grigalius – Šventosios Romos imperijos imperatorių Fridrichą.

Reformacijos metu husitai, protestantai antikristu vadino patį Romos popiežių.

Antikristo atėjimas buvo pranašaujamas 1260 m., 1326 m., 1994 m.

Antikristo atėjimu tiki judėjai ir musulmonai (Jėzus nukausiąs Antikristą ir tada krikščionys susivienys su musulmonais).

Šnekamojoje kalboje antikristu vadinama piktoji dvasia, velnias, blogas žmogus.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Gražvydas Paukštė „Apie Pasaulio Pabaigą“: Antikristas

Vikiteka