Maišiagalos dvaras

54°52′04″š. pl. 25°03′42″r. ilg. / 54.867715°š. pl. 25.061619°r. ilg. / 54.867715; 25.061619

Maišiagalos dvaras
Restauruoti dvaro rūmai, 2016 m. balandžio mėn.
Vieta	Maišiagala, Vilniaus rajonas
Įkurtas	XIV a. pab.
Rūmų stilius	klasicizmas
Bajorų giminės	Sapiegos Tyzenhauzai Eperješai Ignotas Masalskis Potockiai Valavičiai Houvaltai
Parkas	Parko fragmentai
Pastatų būklė	Išlikę įvairūs pastatai
Savininkas	Vilniaus rajono savivaldybė

Maišiagalos dvaro sodyba įsikūrusi Vilniaus rajone, Maišiagaloje, Algirdo g. 4. Klasicizmo stiliaus dvaro rūmai, dar vadinami Houvalto rūmais, baigti restauruoti 2016 m. kovo mėn. Šiuo metu rūmų pastatas priklauso Vilniaus rajono savivaldybei, ūkio pastatai privatizuoti. Čia įsikūręs Vilniaus krašto etnografijos muziejaus filialas – Maišiagalos tradicinių amatų centras, rengiami įvairūs kultūriniai renginiai.

Maišiagalos dvaro sodyba – vietinės reikšmės kultūros paminklas (unik. kodas 900 ).^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teigiama, kad būtent čia yra gyvenęs, kovojęs, baigęs gyvenimą Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. Nuo XIV a. pabaigos rašytiniuose šaltiniuose minimas Didžiajam kunigaikščiui priklausęs Maišiagalos dvaras. Valdovo priklausomybėje miestelio teritorija, o drauge ir dvaras, išbuvo iki XVIII a. pabaigos, keitėsi tik vietovės laikytojai. Pastaraisiais XVII a. buvo Sapiegos, Tyzenhauzai, XVIII a. Eperješai, pastarojo šimtmečio pabaigoje Maišiagalos dvaras, iki tol priklausęs valdovui, tapo privačia Vilniaus vyskupo Ignoto Masalskio valda. 1794 m. sukilimo metu žuvus I. Masalskiui, valda atiteko Potockiams, vėliau Valavičiams, paskutiniaisiais dvaro valdytojais tapo Houvaltų giminės atstovai, gyvenę Maišiagaloje iki Antrojo pasaulinio karo.

Onuprijaus Houvalto iniciatyva 1806-1812 m. pastatyti klasicistiniai dvaro rūmai. Rūmų projekto autorius – žinomas to meto Vilniaus architektas, Vilniaus Universiteto profesorius Mykolas Angelas Šulcas. Architektui mirus, projektas įgyvendintas tik iš dalies. Dvaro sodybos pastatų kompleksas susiformavo XIX a. – XX a. pradžioje.

Po Antrojo pasaulinio karo pasikeitus santvarkoms dvare buvo apgyvendinti kolūkiečiais tapę ponų samdiniai. 8–jame dešimtmetyje po rekonstrukcijos rūmuose buvo įkurdinta tarybinio ūkio kontora, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Houvaltų rūmai tapo mokykla.

Rūmų renovacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rūpintis Houvalto rūmų renovavimu pradėta 2011 m. Tuomet iš šio pastato buvo iškelta čia gyvavusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla (dab. gimnazija), rūmuose dar veikė biblioteka, būrėsi saviveiklininkai, rinkdavosi vietos bendruomenė. Dėl avarinio rūmų stogo vanduo jau buvo pradėjęs ardyti pastato sienas. Vilniaus rajono savivaldybės parengtam dvaro renovavimo projektui įgyvendinti buvo gauta ES struktūrinių fondų lėšų. Renovavimo darbai truko keletą metų.^[2]

2018 m. sausį buvo pasirašyta ES paramos lėšomis finansuojamo projekto „Tradicinių amatų centro Houvalto dvare Maišiagaloje viešosios erdvės sutvarkymas“ finansavimo sutartis, kurio tikslas – sutvarkyti Houvalto dvaro teritoriją. Ketinama iš dalies atkurti dvarvietės aplinką, kuri šiuo metu neatitinka klasicistinio dvaro pastato stilistikos. Sutvarkius dvaro teritoriją, čia planuojama rengti tradicinių amatų muges bei pristatymus, kultūrinius renginius. Projektas turi būti baigtas 2019 m.^[3]