Ludwig zu Sayn-Wittgenstein-Berleburg

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas.
Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų.
Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją.
Ludwig zu Sayn-Wittgenstein-Berleburg
1836 m.
Giminės herbas
Giminės herbas
Gimė 1799 m. birželio 8 d.
Jieznas, Rusijos imperija
Mirė 1866 m. birželio 20 d. (67 metai)
Kanai, Prancūzija
Tėvas Peter Wittgenstein
Motina Antonia Cäcilie Snarska
Sutuoktinis (-ė) Stefanija Radvilaitė
Veikla karininkas, dvarininkas

Liudvikas zu Sainas-Vitgenšteinas-Berleburgas (1799 m. birželio 8 d. Jiezne – 1866 m. birželio 20 d. Kanuose) – Lietuvos vokiečių kilmės Rusijos imperijos karininkas, Kavalergardų rotmistras, dekabristų organizacijų narys, vienas iš stambiausių XIX a. Europos dvarininkų, Nesvyžiaus Radvilų giminės turtų paveldėtojas, Myriaus pilies ir Verkių dvaro valdytojas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1799 m. birželio 8 d. Jiezne, Trezantolio dvare, vokiečių kilmės Rusijos imperijai tarnaujančio karininko Pėterio Vitgenšteino (1769-1843) ir Antuanetos Cecilijos Snarskos (1779-1855) šeimoje. Jaunystėje buvo kavalerijos karininkas. Tapęs caro adjutantu, daug keliavo po Europą. 1828 m. birželio 14 d. vedė Stefaniją Radvilaitę (1809-1832). Jiedu kartu tegyveno vos ketvertą metų. Jauna moteris mirė nuo plaučių ligos, sulaukusi vos 23-ejų ir palikusi sūnų bei dukrą. Liudvikas Vitgenšteinas paveldėjo žmonos turtus. Perėmęs didžiąją dalį Radvilų giminės Nesvyžiaus atšakos turtų, Vitgenšteinas tapo stambiausiu privačiu žemvaldžiu to meto Europoje. Jo valdos apėmė 1,2 milijono hektarų žemės. Antrąja Liudviko Vitgenšteino žmona tapo devyniolikmetė kunigaikštytė Leonila Bariatinskaja (1816-1918)[2] Mirė 1866 m. birželio 20 d. Kanuose.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dr. Irma Randakevičienė. Stanislovo Moravskio pasakojimų pėdsakais.[1]
  2. Verkių rūmuose aidėjo kunigaikščio žingsniai

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija