Listerine

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Wikitext.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia suformatuoti pagal Vikipedijoje taikomus reikalavimus – balandžio 2011
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame
Vikipedijos projekte.
Įvairūs Listerine produktai

Listerine – antiseptinis burnos skalavimo skystis, vienas populiariausių burnos skalavimo skysčių JAV.[1]. Produkto šūkis – „žudyti bakterijas, sukeliančias blogą burnos kvapą“. Listerine yra pavadintas Joseph Lister garbei. Šis medikas pirmasis sugalvojo, kad dantų taisymas turi būti sterilus, todėl ėmė sterilizuoti instrumentus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Iš pradžių prekės ženklas priklausė kompanijai „Lambert Pharmacal“ (kuri vėliau tapo „Warner-Lambert“).

2006 m. gruodį įsigijusi „Pfizer“ vartotojų sveikatos apsaugos padalinį, Listerine gamyba ir pardavimu užsiima kompanija Johnson & Johnson.

Sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Aktyvosios Listerine sudedamosios dalys – mentolis, timolis, metilo salicilatas ir eukaliptas. Jų kombinacija pasižymi antiseptiniu veikimu, manoma, jog metilo salicilatas taip pat turi ir priešuždegiminį efektą. Paskanintame Listerine yra 21,6 proc. etanolio, „Listerine Gold“ (originaliame) etanolio koncentracija – 26,9 proc. Esant tokiai koncentracijai skalavimo skystyje, etanolis veikia kaip aktyviųjų sudedamųjų dalių skaidytojas.

Maisto ir Vaistų administracijos patarėjų grupė rekomendavo, kad Listerine burnos skalavimo skysčio aktyviosios sudedamosios medžiagos būtų pažymimos kaip pirmos kategorijos (saugios ir efektyvios), kovojančios prieš ėduonį ir uždegimą.

Gydymo efektyvumą lemia 4 eteriniai aliejai, įeinantys į alkoholio bazę ir galintys prasiskverbti pro dantų akmenų biosluoksnį, todėl Listerine gali prasiskverbti į ląstelės sieneles kur kas efektyviau nei bet kuris kitas burnos skalavimo skystis. Dėl šios priežasties skalavimas gali sumažinti dantų apnašų lygį net 52 proc. daugiau nei jų valymas vien dantų šepetuku ir siūlu. Listerine geriausiai veikia naudojant jį kartu su siūlu ir šepetuku, tačiau jokiu būdu ne kaip jų pakaitalas.[2]

Efektyvumas[taisyti | redaguoti kodą]

Papildomas burnos skalavimas vandeniu padeda mažinti dantų apnašas (akmenis) ir dantenų uždegimą vaikams, taip pat mažina dantenų kraujavimo riziką .[3] Vis dėlto dažnas burnos skalavimas vandeniu nėra toks efektyvus ir naudingas kaip Listerine naudojimas kasdienėje burnos higienoje.

2010 m. paskelbto tyrimo duomenimis, atliekant trumpą 30 sekundžių skalavimą su Listerine (mėtinės vanilės skonio) prieš naudojant vietinį anestetiką paciento burnoje, užmaskuojamas nemalonus anestetiko skonis. Tikimasi, kad tai pagerins pacientų savijautą daugelio procedūrų, atliekamų odontologų ir burnos chirurgų, metu.

Saugumas[taisyti | redaguoti kodą]

Buvo susirūpinta, kad alkoholio savo sudėtyje turintys burnos skalavimo skysčiai, tokie kaip Listerine, gali padidinti burnos vėžio riziką.[4] Tačiau Amerikos stomatologų asociacija (ASA) ir Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinis vėžio institutas (NVI) patvirtino, kad alkoholio turintys antiseptiniai burnos skalavimo skysčiai yra saugūs ir nesukelia burnos vėžio.

Pakartotinių mokslinių tyrimų metu, vykusių 1985[5], 1995[6] ir 2003[7] metais, nustatyta, kad alkoholio savo sudėtyje turintys burnos skalavimo skysčiai nėra susiję su burnos vėžiu.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Marion Arathoon (2007). "How to Tackle Leader in the Brand Category." LiveMint.com. Nuoroda tikrinta 2007-12-04.
  2. Sharma N, Charles CH, Lynch MC, et al.. „Adjunctive benefit of an essential oil-containing mouthrinse in reducing plaque and gingivitis in patients who brush and floss regularly: a six-month study“. J Am Dent Assoc, 135 (4), 496–504 (1 April 2004). PMID 15127875. 
  3. Dolińska E, Stokowska W. „Short time effect of elmex and Listerine mouthrinses on plaque in 12-year-old children“. Adv Med Sci, 51 Suppl 1, 73–6 (2006). PMID 17460834. 
  4. http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20122351
  5. Mashberg A, Barsa P, Grossman ML. „A study of the relationship between mouthwash use and oral and pharyngeal cancer“. J Am Dent Assoc, 110 (5), 731–4 (1985 m. May). PMID 3859544. 
  6. Elmore JG, Horwitz RI. „Oral cancer and mouthwash use: evaluation of the epidemiologic evidence“. Otolaryngol Head Neck Surg, 113 (3), 253–61 (1995 m. September). DOI:10.1016/S0194-5998(95)70114-1. PMID 7675486. 
  7. Cole P, Rodu B, Mathisen A. „Alcohol-containing mouthwash and oropharyngeal cancer: a review of the epidemiology“. J Am Dent Assoc, 134 (8), 1079–87 (1 August 2003). PMID 12956348.