Burnos skalavimo skystis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Burnos skalavimo skystis

Burnos skalavimo skystis - produktas, skirtas burnos higienai. Antiseptinis ir nuo ėduonies saugantis burnos skalavimo skystis naikina bakterines apnašas, kurios sukelia kariesą, dantenų uždegimą ir blogą burnos kvapą. Nuo dantų gedimo saugančiame burnos skalavimo skystyje naudojamas fluoridas, kuris kovoja su dantų ėduonimi. Naudojant burnos skalavimo skystį, reikia naudoti ir dantų valymo priemones (šepetuką, dantų pastą) bei siūlą.[1][2][3]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji burnos skalavimo atvejai dantų uždegimui gydyti atrandami Ajurvedoje ir Kinų medicinoje maždaug 2700 m. pr. m. e. Graikų ir romėnų civilizacijose, burnos skalavimas kartu su dantų valymu šepetuku, paplito tarp aukštesniosios klasės atstovų. Hipokratas rekomendavo mikstūrą iš druskos, alūno ir acto.[4] Žydų Talmudas siūlė dantenų ligų gydymą mišiniu, gaminamu iš vandens, kuris lieka nuo tešlos, ir alyvuogių aliejaus.[5]

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Skalaujant naudojama maždaug 20 ml skalavimo skysčio, du kartus per dieną, po dantų valymo. Burnos skalavimo skysčiu paprastai skalaujama pusė minutės, tuomet išspjaunama. Išspjautame kai kurių gamintojų skalavimo skystyje matyti dėmės, išryškinančios bakterijas ir nuosėdas.[6][7] Jeigu dantų pastoje yra natrio laurilsulfato, patartina burną skalauti praėjus bent valandai po dantų valymo, kadangi anijoniniai junginiai (natrio laurilsulfate), esantys šioje dantų pastoje, gali deaktyvuoti katijoninių medžiagų (esančių skalavimo skystyje) veikimą.[8]

Veikliosios medžiagos[taisyti | redaguoti kodą]

Gaminamuose burnos skalavimo skysčiuose gali būti šių veikliųjų medžiagų: timolio, eukalipto, heksetidino, metilo silikato, mentolio, chlorheksidino gliukonato, benzalkonio chlorido, cetilpiridino chlorido, metilparabeno, vandenilio peroksido, domifen bromido, kartais fluorido, fermentų ir kalcio. Mišinio sudedamosios dalys taip pat yra vanduo, saldikliai, pavyzdžiui, sorbitolis, sukralozė, sacharino natris ir ksilitolis (kas padvigubina bakterijų slopinimą). Kartais naudojamas tam tikras alkoholio kiekis (iki 27 proc.).

Gamintojai[taisyti | redaguoti kodą]

Listerine

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Gunsolley JC. A meta-analysis of six-month studies of antiplaque and antigingivitis agents. J Am Dent Assoc. 2006 Dec;137(12):1649-57. PMID 17138709
  2. Tal H, Rosenberg M. Estimation of dental plaque levels and gingival inflammation using a simple oral rinse technique. J Periodontol. 1990 Jun;61(6):339-42. PMID 2366142
  3. http://www.msnbc.msn.com/id/6799764 Listerine no replacement for flossing?
  4. Fischman SL. The history of oral hygiene products: how far have we come in 6000 years? Periodontol 2000. 1997 Oct;15:7-14. PMID 9643227.
  5. Shifman A, Orenbuch S, Rosenberg M. Bad breath—a major disability according to the Talmud. Isr Med Assoc J. 2002 Oct;4(10):843-5. PMID 12389360.
  6. Kozlovsky A, Goldberg S, Natour I, Rogatky-Gat A, Gelernter I, Rosenberg M. Efficacy of a 2-phase oil: water mouthrinse in controlling oral malodor, gingivitis, and plaque. J Periodontol. 1996 Jun;67(6):577-82. PMID 8794967.
  7. Rosenberg M, Gelernter I, Barki M, Bar-Ness R. Day-long reduction of oral malodor by a two-phase oil: water mouthrinse as compared to chlorhexidine and placebo rinses. J Periodontol. 1992 Jan;63(1):39-43. PMID 1552460.
  8. Rosenberg M. The science of bad breath. Sci Am. 2002 Apr;286(4):72-9. PMID 11905111.