Liaudies chartija
Liaudies chartija (angl. People's Charter), čarteris – čartistų pagrindinis programinis dokumentas, įstatymo projektas Parlamentui.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Liaudies chartiją parengė radikalių pažiūrų Londono darbininkų asociacijos vadovas Viljamas Lovetas. Paskelbta 1838 m. gegužės 8 d. Buvo reikalaujama visuotinės rinkimų teisės vyrams, sulaukusiems 21 m., vienodo dydžio rinkimų apylinkių, panaikinti turto cenzą kandidatams į Parlamentą, kasmetinių Parlamento rinkimų, mokėti atlyginimą Parlamento nariams. Liaudies chartija buvo įrašyta į visas čartistų peticijas. Keliami siekiai atitiko darbininkų ir kitų neprivilegijuotų visuomenės sluoksnių interesus, juos įgyvendinti numatyta pagal principą „taikiai – jeigu galima, jėga – jeigu būtina“.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Liaudies chartija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 71 psl.