Leoninas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Leoninas
pranc. Léonin
Gimė: 1150 m.
Mirė: 1210 m. (~60 metų)
Veikla: prancūzų kompozitorius, poetas
Commons-logo.svg Vikiteka: LeoninasVikiteka

Leoninas (Leo, pranc. Léonin, lot. Leoninus, g. apie 1150 m. – m. apie 1210 m.) – XII a. antrosios pusės prancūzų kompozitorius, poetas, rašęs lotynų kalba. Paryžiaus katedros mokyklos atstovas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Paryžiaus Dievo Motinos katedros vargonininkas. XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje anglų muzikos teoretiko Anonimo IV (Anonymous) teigimu – geriausias to meto organumų kūrėjas. 11601180 m. sudarė organumų rinkinį „Didžioji organumų knyga“ (Magnus Liber organi, jos išliko tik perdirbtos kopijos), skirtą Paryžiaus Dievo Motinos katedros visų metų bažnytinėms šventėms. Rinkinys sudarytas iš jo ir, manoma, jo pirmtakų ar amžininkų – tos katedros kantoriaus Alberto, dvibalsių (gal ir tribalsių) polifoninių kompozicijų – mišių bei valandų liturgijos responsorinių giesmių – gradualų, aleliujų, didžiųjų responsorijų, kai kurių procesijų antifonų organumų ir konduktų. Kūriniai pagrįsti paraleline arba priešpriešine balsavada.

Prisidėjo prie polifonijos formavimosi iš heterofonijos. Jo kūryboje klostėsi modalinės ritmikos principai. Sukūrė pirmųjų aštuonių Senojo Testamento knygų poetinę parafrazę, kelis eiliuotus laiškus popiežiams Hadrijonui IV ir Aleksandrui III.[1]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Magnus Liber Organi de Notre-Dame de Paris, 6 vol. édités sous la direction de Edward H. Roesner, éd. de L’Oiseau Lyre, Monaco, 1993 ISBN 2-87855-000-5 ou ISBN 2-87855-005-6 (vol. reliés).
    • Volume I, Les Quadrupla et tripla de Paris, 358 p.
    • Volume III, Les Organa à deux voix pour la messe (de Noël à la fête de Saint-Pierre et Saint-Paul) du manuscrit de Florence, Biblioteca Medicea-Laurenziana, Plut. 29.1, 258 p.
    • Volume IV, Les Organa à deux voix pour la messe (de l'Assomption au Commun des saints) du manuscrit de Florence, Biblioteca Medicea-Laurenziana, Plut. 29.1, 251 p.
    • Volume V, Les clausules à deux voix du manuscrit de Florence, Biblioteca Medicea Laurenziana, Pluteus 29.1, Fascicule V, 393 p.
    • Volume VI, Les organa à deux voix du manuscrit de Wolfenbüttel, Hertzog August Bibliothek, Cod. Guelf. 1099 Helmst, 402 p.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Danutė Kalavinskaitė. Leoninas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 16 psl.