Lavos kupolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Lavos kupolas arba vulkaninis kupolas – kupolo formos darinys, susidarantis ugnikalnio krateryje sustingus tirštai lavai. Gali būti sudarytas iš įvairių vulkaninių uolienų – nuo bazalto iki riolito, tačiau geriausiai išsilaiko dacito lavos kupolai. Šie dariniai susidaro tuose ugnikalniuose, kurių lava yra gan klampi ir greitai vėsta, taip sudarydama kupolą. Vėliau lavos kupolas dėl meteorologinių, seisminių sąlygų, erozijos smarkiai apyra. Didžiausi kupolai gali siekti 700–800 m aukštį. Lavos kupolai tampa ypač pavojingi ugnikalnio išsiveržimo metu – dėl didelio magmos ir dujų slėgio jie sprogsta, sukeldami piroklastinių uolienų srautą, gali tapti medžiaga laharui.