Laukžemės kapinynas
Laukžemės kapinynas | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
Seniūnija | Darbėnų seniūnija | ||
Plotas | 0,36 ha | ||
Naudotas | I tūkstantmečio II pusė – II tūkstantmečio pradžia. | ||
Žvalgytas | 1982, 1992 m. | ||
Registro Nr. | 6254 (AV531) |
Laukžemės kapinynas (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 6254; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV531) yra šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Laukžemėje (Darbėnų seniūnija), 0,65 km į šiaurės vakarus nuo kelių Būtingė–Laukžemė ir Darbėnai–Laukžemė kryžkelės, Šventosios kairiajame krante.
Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtas aukštumos pakraštyje, kurį iš šiaurės juosia Šventosios slėnis, o iš kitų pusių supa dirbami laukai. Teritorija dirvonuoja, pailga rytų - vakarų kryptimi, 80 m ilgio ir 45 m pločio. Paviršius lygus, laidojimo žymių nesimato. Šiaurės rytinė dalis apaugusi medžiais, o šiauriniame pakraštyje yra Laukžemės senosios kapinės.
Teritorijos plotas – 0,36 ha.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išaiškintas 1935 m. Ariant lauką ir kasant iš aukštumos žvyrą buvo rasta žmonių kaulų ir įvairių dirbinių, tarp kurių buvo IX a. apskrita ažūrinė segė (saugoma Vytauto Didžiojo karo muziejuje).[1]
1971 m. įrašytas į vietinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą (AV531).[2]
Datuojamas I tūkstantmečio antrąja puse – II tūkstantmečio pradžia. Priskiriamas kuršiams.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1982 m. žvalgė Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo Mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. - Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976
- Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). - Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983