Laikas (kino teatras)

Koordinatės: 55°56′01″š. pl. 23°18′42″r. ilg. / 55.933526°š. pl. 23.311631°r. ilg. / 55.933526; 23.311631
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°56′01″š. pl. 23°18′42″r. ilg. / 55.933526°š. pl. 23.311631°r. ilg. / 55.933526; 23.311631

Kino teatras „Laikas“
Vieta Šiauliai, Vilniaus g. 172
Statusas Uždarytas
Atidarymas 1978 m.
Plotas 1 salė

„Laikas“ – buvęs kino teatras, veikęs Šiauliuose, Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare. „Laike“ filmai nebedemonstruojami nuo 2009 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1978 m. sausio 27 d. Vilniaus pėsčiųjų gatvėje atidarytas specializuotas dokumentinių filmų demonstravimo kino teatras „Laikas“, turėjęs 150 vietų žiūrovų salę. Pastatytas pagal architektės Virginijos Taujanskienės parengtą projektą.[1] 1983 m. Šiauliuose, be „Laiko“, dar veikė šie kino teatrai: „Saulė“, „Palydovas“, „Dainai“ ir „Tiesa“.

1994 m. Šiauliuose iš 5 kino teatrų liko veikiantys du – „Saulė“ ir „Laikas“. Jie tuo metu buvo mėgstamiausi šiauliečių kino teatrai. Tačiau keičiantis laikams, keitėsi ir pramogos. Prie kino teatrų uždarymų mieste nemažai prisidėjo atsiradę stambieji prekybos ir pramogų centrai. Juose pradėjo veikti modernios kino salės su naujausiomis Dolby sistemomis, kurios nukonkuravo tradicinius kino teatrus.

1995 m. rugsėjo mėnesį „Laiko“ kino teatras tapo švietimo ir laisvalaikio centru, turėjusiu 350 kv. m. dydžio patalpas.

2005 m. Šiaulių savivaldybė „Laiką“ išnuomojo penkiolikai metų bendrovei „Amfiteatro filmai“. Ilgainiui „Laiko“ kino teatras neatlaikė konkurencijos su didžiųjų prekybos centrų kino salėmis ir dėl sumažėjusio lankytojų skaičiaus 2010 m. vasario mėnesį buvo uždarytas.[1][2][3] Pradėtos svarstyti „Laiko“ privatizavimo galimybės, panaudojant kitoms kultūros reikmėms. 2010 m. uždaryto kino teatro pastatą aukciono būdu įsigijo privati bendrovė. Tačiau čia nebuvo leista rekonstruoti patalpų, įrengiant kavinę ir naktinį klubą, tad jai teko išsikraustyti net nepradėjus veiklos.[4]

Nuo 2011 m. Savivaldybė „Laiko“ pastatą bandė parduoti bent 8 aukcionuose. Pagaliau 2013 m. šį kultūros objektą su sklypu įsigijo bendrovė, ketindama patalpas pertvarkyti į drabužių parduotuvę.[5] Netrukus po įsigijimo, pastate pradėti rekonstrukcijos darbai.[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]