Kumpuoliai

Koordinatės: 55°51′58″š. pl. 26°00′22″r. ilg. / 55.866°š. pl. 26.006°r. ilg. / 55.866; 26.006 (Kumpuoliai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kumpuoliai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Kumpuoliai
Kumpuoliai
55°51′58″š. pl. 26°00′22″r. ilg. / 55.866°š. pl. 26.006°r. ilg. / 55.866; 26.006 (Kumpuoliai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Zarasų rajono savivaldybės vėliava Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija Antazavės seniūnija
Gyventojų (2021) 60
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kumpuõliai
Kilmininkas: Kumpuõlių
Naudininkas: Kumpuõliams
Galininkas: Kumpuoliùs
Įnagininkas: Kumpuõliais
Vietininkas: Kumpuõliuose

Kumpuoliai – kaimas šiaurės rytų Lietuvoje Zarasų rajono savivaldybėje, 8 km į rytus nuo Antazavės. Seniūnaitijos centras. Vakarinė kaimo dalis ribojasi su Kumpuolio hidrografiniu draustiniu, kur telkšo Kumpuolaičio, Kumpuolio, Knyvasčiaus ežerai. Už 2 km vakarus yra Maniuliškių piliakalnis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Kumpuoliai pirmą kartą  minimi Kriaunų parapijos (Rokiškio raj.) bažnyčios krikšto registracijos knygoje. 1679 m. lapkričio 19 d. Kriaunose krikštytas Juozapas Abarius. Nurodoma, kad jis, jo tėvas ir motina, bei krikšto tėvas buvo iš Kumpuolių. Tose pačiose knygose Kumpuoliai minimi ne kaip kaimas, o kaip obščestvo, t. y. bendruomenė, dvaro ar palivarko sodyba.

Dabartinė Kumpuolių gyvenvietė įsikūrė dvaro sodybos teritorijoje ir artimiausiose jos prieigose po 1952 metų, aplinkiniuose kaimuose aktyviai pradėjus vykdyti melioracijos darbus.

1949–1954 kaimas priklausė Obelių rajonui. Kumpuoliai buvo apylinkės centras. Po 1954 metų reformos dalis priskirta Suvieko, dalis Samanių apylinkėms. 1949–1972 kolūkio „Lenino keliu“ centras. 1930–1975 m. veikė Kumpuolių kaimo pradinė mokykla, kurią lankė ir lietuvių choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius Lionginas Abarius (g. 1929 m. rugpjūčio 8 d. Maniuliškėse, Zarasų apskritis).

Kumpuolių dvaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip susiformavo Kumpuolių palivarko ar dvaro sodyba, kada pastatyti pastatai bei kas pirmieji savininkai, tikslių žinių nėra. Metams bėgant valdytojai ir savininkai  keitėsi. Iš Aleksandravėlės parapijos bažnytinių knygų įrašų yra žinoma, kad 1874 m. Kumpuolių palivarke bajorams Vojevudzkiams gimė vaikas. 1886 metais Kumpuoliuose mirė bajoras Bernardas Koziela-Poklevskis, bajoro Jono Kozielos-Poklevskio sūnus. Nuo  maždaug 1900 m. dvaras priklausė bajorui Kazlui. Vėliau dvarą valdė bajoras Vainius. Paskutinis dvaro šeimininkas buvo Zakarevičius. Iki šių dienų išlikę tik fragmentai buvusio dvaro sodybos pastatų. Sodybos teritorijoje stovėjo: rūmai, klojimas, svirnas / sandėlis, keli tvartai, pirtis, malkinė, pastatas dvaro tarnautojams.

  • Senieji dvaro rūmai iki šių dienų nėra išlikę. Tai buvo vieno aukšto, šiaurės ir pietų kryptimis ištįsęs, nedegto molio plytų, maišyto smėliu ir sutvirtintas kalkių skiediniu, pastatas. Ponai jame nebegyveno nuo 1913 metų, kai pasistatė medinės architektūros gyvenamąjį dvaro namą. Namas labai apleistas, tačiau dar išlikęs iki šių dienų.
  • Svirnas / sandėlis 1836 metų statybos, pakankamai gerai išlikęs iki šių dienų. Stačiakampio formos 24x10 m. pastatas, statytas iš tašytų lauko akmenų, sutvirtintas kalkių skiediniu.
  • Buvo keli tvartai, statyti iš dalinai tašytų lauko akmenų, sutvirtinti kalkių skiediniu. Venas tvartas stovėjo keli metrai į rytinę pusę nuo sandėlio. Kitas, “U” formos, stovėjo kiek žemiau nuo sandėlio į pietinę pusę. Jo liekanų yra šiek tiek išlikę.
  • Klojimas – vienas didžiausių dvaro sodybos pastatų, statytas 1901 metais kiek aukščiau ir atokiau nuo dvaro rūmo į rytinę pusę. Pailgo stačiakampio formos, 56x19 metrų dydžio, vieno aukšto. Pamatai mūryti iš tašytų lauko akmenų ir kalkių skiedinio. Sienos sudarytos iš stulpų, mūrytų lauko akmenų ir raudonų plytų, sutvirtintų kalkių skiediniu. Stulpai sujungti apipjaustytais rąstais. Iš abiejų klojimo pusių buvo po dvejas duris, šiaurinėje pusėje buvo pastatytas pakylėjimas ir įrengtos dar vienos durys. Galutinai sugriuvo po 1981 metais praūžusios audros.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1989 m.sur.[6] 2001 m.sur.[7] 2011 m.sur.[8] 2021 m.sur.[9]
52 56 25 54 99 114 93 70 60


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  7. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.