Kofermentas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kofermentas, koenzimas - mažos molekulinės masės organinis junginys, fermento aktyviojo centro dalis.
Kofermentai perneša įvairius cheminius elementus, vandenilio atomus ir jonus, elektronus. Iš fermento molekulės atskirus kofermentą gaunamas neaktyvus baltymas apofermentas. Apofermento ir kofermento junginys vadinamas holofermentu.
Kofermentas atsparesnis šilumai nei apofermentas, o halofermento atsparumas šilumai didesnis nei jo apofermento. Kofermentai yra nebaltyminiai junginiai, su apofermentais susijungę nevienodo stiprumo jungtimis. Fermentų aktyviajame centre kofermentai gali būti prijungti silpnais vandeniliniais, joniniais ryšiais, hidrofobine sąveika arba kovalentiniu ryšiu. Kofermentas nuo baltyminės dalies atskyla lengvai. Tada jį gali prisijungti naujas baltymas ir susidaro naujas halofermentas.
Kofermentas sudaro labai mažą halofermento masės dalį (apie 1%). Kofermentai gali būti klasifikuojami taip: 1) nukleotidų tipo junginiai; 2) vitaminai ir 4 dariniai; 3) metalai ir metalų turintys junginiai; 4) kiti junginiai.
[taisyti] Taip pat skaitykite
[taisyti] Šaltiniai
- Arvydas Markuckas, Visuotinė lietuvių enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. T.10: Khmerai-Krelle., 340-341 psl.
