Kikajo tarmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kikajo tarmė
KalbamaKikajo sala (Amami salos, Kagošimos prefektūra, Japonijoje
Kalbančiųjų skaičius13100 (2000 m.)[1]
KilmėJaponų kalbos

 Riūkiū
   Šiaurės Riūkiū
    Amamių

      Kikajo
Kalbos kodai
ISO 639-3kzg

Kikajo tarmėAmamių kalbos tarmė, kuria šnekama Kagošimos prefektūroje, Japonijoje esančioje Kikajo saloje. Kartais išskiriama į tarmių grupę. Nėra sutariama, ar tai tarmė, ar tarmių grupė, ar atskira kalba.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Amamių salose vartojamos kalbos gali būti skirstomos į labiau konservatyvią šiaurinę grupę (jai priklauso Šiaurės Amamio Ošimos, Pietų Amamio Ošimos ir Tokunošimos tarmė) bei daugiau kalbinių naujovių turinčią pietinę grupę (jai priklauso Okinoerabu tarmė ir Jorono tarmė). Nėra sutariama, ar Kikajo tarmė priklauso šiaurinei, ar pietinei grupei.

Šiaurinėje dalyje gyvenančių Kikajo kalbinės bendruomenių kalba fonologiškai konservatyvesnė ir turinti panašumų su Amamio Ošimos ir Tokunošimos tarmėmis. Tuo tarpu likusioje salos dalyje vartojama patarmė artimesnė pietinei amamių tarmei. Šiaurinė Kikajo patarmė turi vieną didžiausių balsių įvairovę tarp gyvųjų japonų kalbų — septynias (/a/, /e/, /i/, /o/, /u/, /ɨ/ ir /ɘ/), o pietinė ir centro Kikajo patarmė turi penkias. Taip pat pietinėje ir centro patarmėje prieš /i/ einanti /k/ palatalizuojama į /t͡ɕ/, o šiaurinėje Kikajo patarmėje tokios kalbinės naujovės nėra.

Dėl to anot vieno klasifikavimo, Kikajaus patarmės gali būti išskirtas į priešingas amamių kalbų atšakas[2]:

Amamio tarmė
Šiaurės Amamio patarmė

Šiaurės Amamio Ošimos šnekta



Pietų Amamio Ošimos šnekta



Šiaurės Kikajo šnekta



Pietų Amamio patarmė

Pietų Kikajo šnekta



Okinoerabu šnekta



Jorono šnekta




Tačiau kitas kalbininkas, Karimata Šigehisa, remdamasis patarmių bendrais fonologiniais bruožais Kikajo salos patarmių į skirtinas atšakas neišskyrė.[3]

Dar kitas kalbininkas, Tomas Pelardas, yra pasiūlęs visiškai kitokią klasifikaciją. Ji remiasi tuo, ar stogo šiaudus reiškiančiame žodyje vyksta garsų kaita iš *kaja į gja.[4]

Amamis

Ošima



Kikajas




Tokunošima



Okinoerabu



Joronas




Kikajaus saloje priskaičiuojamos 33 vietinės bendruomenės. Nors sala nedidelė ir turinti lygų reljefą, pastebimi gan ryškūs skirtumai leksikoje, fonologijoje ir morfologijoje tarp Kikajo patarmių, nors gyventojai tarpusavyje susikalbėti gali. Fonetiniu požiūriu konservatyviausios bendruomenės Onocu, Šitokėje ir Sateku.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. kzg Duomenys apie kodu „kzg“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
  2. Nakamoto Masachie 中本正智 (1976). Ryūkyū hōgen on'in no kenkyū 琉球方言音韻の研究 (japonų).
  3. Karimata Shigehisa 狩俣繁久 (2000). „Amami Okinawa hōgengun ni okeru Okinoerabu hōgen no ichizuke“ 奄美沖縄方言群における沖永良部方言の位置づけ [Okierabu tarmės vieta šiaurės Riūkiū dialektuose]. Nihon Tōyō bunka ronshū [ja:日本東洋文化論集] (japonų) (6): 43–69. Suarchyvuotas originalas 2022-02-02. Nuoroda tikrinta 2022-02-02.
  4. Pellard, Thomas (2018). The comparative study of the Japonic languages (PDF). International Symposium: Approaches to endangered languages in Japan and Northeast Asia: Description, documentation and revitalization (Report).
  5. 白田理人 Shirata Rihito (2013). „Amami-go Kikai-jima Onotsu hōgen no danwa shiryō“ 奄美語喜界島小野津方言の談話資料. In Takubo Yukinori 田窪行則 (red.). Ryūkyū rettō no gengo to bunka 琉球列島の言語と文化 (japonų). pp. 259–290.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]