Kietžemis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kietžemių paplitimas pasaulyje (raudona – vyraujantys, žalia – aptinkami)

Kietžemis (durisol) – dirvožemio tipas, pasitaikantis esant vidutiniškai sauso subtropinio klimato sąlygoms. Paplitęs Australijoje (vakaruose, viduriniuose rajonuose), Pietų Afrikoje ir Amerikoje (daugiausia JAV – Nevadoje, Arizonoje, Kalifornijoje). Slūgso ne giliau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus, turi ne plonesnį kaip 10 cm kietąjį arba kietą kvarcinį horizontą su opalu arba kitų kvarco atmainų mikrokristalais. Kietžemyje humuso sluoksnis menkas, rūgštingumas viršija 7 pH. Kietžemiai slūgso pramaišiui su gipsažemiais, kalciažemiais, smėlžemiais, rudžemiais ir verstžemiais.

Augalija skurdi, auga kserofitiniai krūmokšniai. Norint panaudoti žemės ūkiui, kietžemius reikia drėkinti, giliai purenant suardyti kietuosius horizontus.

Kietžemiai išskiriami nuo 1997 m.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kietžemis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006