Kergelenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:49°15′S 69°35′E / 49.25°S 69.583°E / -49.25; 69.583

Kergeleno žemėlapis

Kergelenas (pranc. Kerguelen), Kergeleno salos (Îles Kerguelen) – atoki salų grupė Indijos vandenyno pietuose; priklauso Prancūzijai, įeina į Prancūzijos Pietų sritis.[1]

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinė salyno sala – Gran Teras (Grande Terre) užimantis 6675 km². Ją supa ~300 salelių ir uolų. Gran Tero ilgis 150 km, plotis 120 km. Paviršius kalnuotas, aukščiausia vieta – Pik diu Gran Rozas (1850 m). Centrinėje dalyje plyti 550 km² užimantis Kuko ledynas. Krantai labai raižyti: gausu fjordų, įlankų, užutėkių, pusiasalių, uolų. Iš kitų salų paminėtinos: Fošas, Hovas, Sen Lan Gramonas, Diu Portas, De l’Oestas.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Kergeleno salyne yra Port o Fransė gyvenvietė, kuri naudojama daugiausia kaip mokslinių tyrimų bazė. Auginamos avys, verčiamasi žemės ūkiu, renkami Kergeleno kopūstai (Pringlea antiscorbutica).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kergeleno salas 1772 m. atrado prancūzų jūrininkas Yves-Joseph de Kerguelen-Trémarec. Netrukus salos tapo banginių ir ruonių medžiotojų stotimi. Čia taip pat apsistodavo antarktinės jūrų ekspedicijos (pvz., Džeimso Kuko 1776 m.). 1874 m. salose lankėsi Vokietijos ekspedicija, kuri pirmą kartą aprašė vietos ausytuosius ruoniusKergeleninius jūrų lokius. Nuo 1949 m. Kergeleno salos naudojamos moksliniais tikslais.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kergueleno salos (Îles Kerguelen, Kergeleno salos). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 757 psl.

Vikiteka