Kelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie miestą Liuksemburge žr. Kelis (Liuksemburgas).
Sulenktas moters kelis

Kelis – lanksti kojos dalis tarp blauzdos ir šlaunies, kurioje yra sąnarys (kelio sąnarys). Kojai susilenkiant per kelį kelis atsikiša į priekį. Tai būdinga ir kitų žinduolių bei paukščių kojoms. Paukščių kelio sąnarys yra aukštai, paprastai slepiasi plunksnose ir vizualiai sunkiai pastebimas (žmonės nespecialistai keliu neretai vadina paukščio sąnario tarp pastaibio ir blauzdos sritį).

Kelio traumos[taisyti | redaguoti kodą]

Žmonėms griūvant galimos kelio traumos. Dažniausias nedidelis kelio sužeidimas yra kelio priekinio paviršiaus nubrozdinimas. Kitos kelio traumos paprastai yra kelio sąnario traumos.

Kelio apsauga[taisyti | redaguoti kodą]

Saugant kelį nuo traumų ir kitokių pažeidimų naudojamos apsaugos priemonės – kelio apsaugai:

  • šarvinis antkelis – šarvų dalis, sauganti kelią nuo mechaninių sužeidimų
  • sportinis antkelis – tampri, kartais minkšta apmautė, maunama ant kelio, sauganti nuo sumušimų, sužeidimų, patempimų.

Kelio sąnario sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Kelio sąnarys yra didžiausias žmogaus kūne, tačiau palyginus mechaniškai silpnas dėl savo sandaros. Rūšis: sudėtingasis krumplinis dviašis.

  • Sąnario galva – šlaunikaulio krumpliai, condyli femoris
  • Sąnario duobė – blauzdikaulio krumplių viršutiniai sąnariniai paviršiai, facies articulares superiores, girnelės sąnarinis paviršius, facies articularis patellae; šlaunikaulio girnelinis sąnarinis paviršius, facies articularis patellaris femoris.
  • Tarpus tarp sąnarinių paviršių papildo sąnariniai meniskai (kremzliniai pjautuvo formos pusžiedžiai, neturintys kraujagyslių): vidinis, meniscus medialis, ilgesnis, mažiau lenktas, priaugęs prie lig. collaterale tibiale, ir šoninis, meniscus lateralis, beveik žiedo formos.
  • Sąnario kapsulė. Prie blauzdikaulio ir girnelės tvirtinasi palei sąnarinių paviršių pakraščius, prie šlaunikaulio – priekyje aukštai, virš facies articullaris patellaris, eidama į šonus leidžiasi žemyn, išorėje palikdama antkrumplius, o pakinklio duobėje giliai įlenda į tarpkrumplinę duobę.
  • Kelio sąnario raiščiai:
  1. Keturgalvio šlaunies raumens sausgyslė, tendo m. quadricipitis femoris;
  2. Girnelės raištis, lig. patellae;
  3. Girnelės laikikliai, retinacula patellae (mediale et laterale);
  4. Šalutinis blauzdikaulio raištis, lig. collaterale tibiale;
  5. Šalutinis šeivikaulio raištis, lig. collaterale fibulare;
  6. Įstrižinis pakinklio raištis, lig. popliteum obliquum;
  7. Lankinis pakinklio raištis, lig. popliteum arcuatum;
  8. Priekinis kryžminis raištis, lig. cruciatum anterius;
  9. Užpakalinis kryžminis raištis, lig. cruciatum posterius;
  10. Skersinis kelio raištis, lig. transversum genus.

Kelio sąnario mechanika[taisyti | redaguoti kodą]

Ištiesus kelio sąnarį, būna įsitempę šalutiniai, kryžminiai raiščiai bei raiščiai kelio sąnario užpakalyje; kelio sąnarys „surakintas“, sąnario padėtį palaikančių raumenų įtempimas minimalus – padėtį išlaiko sąnariniai paviršiai ir įsitempę raiščiai. Sulenkus apie 5 laipsnius, sąnarys „atrakinamas“ – atpalaiduojami šalutiniai ir priekinis kryžminis raiščiai; tada blauzdą galima ir atgręžti ir nugręžti (pasukti į vidų ir į išorę). Lenkiant toliau, vėl įsitempia šalutiniai ir kryžminiai raiščiai ir vėl galimas tik lenkimas-tiesimas. Lenkimo-tiesimo amplitudė – 130–160 laipsnių; vidinio sukimo – 5-10, išorinio – 30-50 laipsnių.

Kelio panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Ant kelių klūpoma, ant vieno kelio priklaupiama. Keliai gali būti panaudojami kabant ant skersinio ar panašiai.

Keliu kai kuriuose kovos menuose ir tiesiog gatvės muštynėse būna smūgiuojama. Žinomiausias smūgis keliu yra smūgis į tarpkojį, efektyvus prieš vyrus, bet draudžiamas sporte ir treniruotėse (kuriose nenaudojama speciali tarpkojo apsauga).

Priešininko kelis yra vienas iš taikinių imtynėse ir smūginiuose kovos menuose. Viena iš gerai žinomų imčių yra kelio laužimas.


Commons-logo.svg Vikiteka: Kelis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka