Katrenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Katrenas (angl. quatrain, pranc. quatrain) – atskiras posmas arba visas eilėraštis, sudarytas iš 4 eilučių. Katrenai būna įvairių formų, jie aptinkami skirtingose įvairių civilizacijų poetinėse tradicijose, pvz., senovės Graikijos, senovės Romos, Kinijos. Viena žinomų katrenų formų yra rubajai, persų, arabų, tiurkų poezijos ketureiliai, kuriuos labiausiai populiarino persas Omaras Chajamas (1048–1131 m.).

Katrenai rimuojami AAAA, AABB, ABBA ar ABAB.

Katrenais arba kartetais (quartette) vadinami ir soneto pradžioje einantys ketureiliai posmai, skiriant juos nuo trieilių tercetų (terzette).

Atskirieji katrenai[taisyti | redaguoti kodą]

Katrenai prancūzų poezijoje pasirodė anksti, jie aptinkami jau XII a. leidinyje „Le Jeu d'Adam“. Katrenus rašė ir Fransua Vijonas (1431-1489):

Laiškas draugams
Posmuotojai, pajodžargos jauni,
Kurių išdaigoms ir juokams nėr galo,
Seni gudruoliai, sąmojo pilni,
Jūs girdit? Giltinė man grabą kala.[1]

Kompaktiški katrenai nuo seno naudojami įvairiems užrašams, epitafijoms, didaktiniams apibūdinimams, epigramoms.
Viena žinomesnių A. Puškino epigramų katrenų (skirta Voroncovui)[2]:

Полу-милорд, полу-купец,
Полу-мудрец, полу-невежда,
Полу-подлец, но есть надежда,
Что будет полным наконец.

Vacio Reimerio katrenai[3]:

Gyventi - degti... To degimo dėsniuos -
dvilypės realybės du planai:
vienam - jei norit - mūsų gaisro liepsnos,
o kitame - sugurę pelenai.
Jie dviese svarstė: ko laukti iš ateities?
Vien kažko netikėto, nežinomo, lemiamo?
Vienas ir tarė: bijau tik mirties...
Kitas pasakė: o aš - ir gyvenimo...

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]