Katarakta
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Katarakta – lęšiuko padrumstėjimas, kuris gali sukelti regėjimo problemų. Lęšiukas susideda iš vandens ir baltymų. Kartais baltymai susijungia į gniužulėlius. Taip pablogėja regėjimas. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau laikui bėgant, ji gali plėstis ir apimti vis daugiau lęšiuko. Todėl regėjimo aštrumas sumažėja, vaizdas tampa išplaukęs.
Eiga ir gydymas [taisyti]
Kataraktos užkluptas akies lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, kol galiausiai susidrumsčia visai. Tada žmogus skiria tik šviesą ir tamsą, dar vėliau gali prasidėti visiškas aklumas. Kataraktą išgydyti nėra sudėtinga, operacijos metu padaromas mažas pjūvis akyje, išimamas kataraktos pažeistas lęšiukas ir įdedamas dirbtinis. Tai pats efektyviausias kataraktos gydymas.
