Kasiodoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kasiodoras

Flavijus Magnas Aurelijus Kasiodoras (lot. Flavius Magnus Aurelius Cassiodorus; g, apie 485 m. – m. apie 585 m.) – romėnų pareigūnas, rašytojas, ostgotų karaliaus Teodoriko patikėtinis ir diplomatas, romėnų – ostgotų sąjungos derybininkas.

Kasiodoras gimė Skiletiume, pietų Italijoje. Karjerą pradėjo kaip savo tėvo, Sicilijos gubernatoriaus, kancleris, 507511 m. buvo kvestoriumi, 514 m. tapo konsulu, vėliau Teodoriko, o jam mirus – jo sūnaus Atalariko magister officiorum. Galiausiai tapo Italijos pretoriniu prefektu. Senatvėje prie Jonijos jūros įkūrė Vivarijaus vienuolyną, kuris vėliau tapo svarbiu viduramžiu kultūros centru – ten perrašinėti antikos autorių veikalai, daryti jų vertimai.

Darbai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Laudes – fragmentiškos viešų renginių panegirikos
  • Chronica – iki 519 m. apimantys pasaulio istorijos, gotų ir romėnų santykių aprašymai
  • Historia Gothorum – 526533 m. laikotarpį apimantis neišlikęs leidinys, tačiau juo plačiai rėmėsi istorikas Jordanas
  • Variae epistolae – Teodoriko valstybės dokumentai, laiškai, raštai. Tarpe jų yra tarp 523–526 m. rašytas Teodoriko vardu laiškas aisčiams. Jame rašoma apie ostgotų – aisčių prekyba gintaru, aisčiams paaiškinama gintaro kilmė, siūloma tęsti draugiškus ryšius[1].
  • Expositio psalmorum
  • De anima
  • Institutiones Divinarum et Saecularium Litterarum – viduramžiais didelę svarbą įgijęs veikalas, kuriame „laisvieji menai“ suskirstyti į trivium ir quadrivium.
  • De Artibus ac Disciplinis Liberalium Litterarum
  • Codex Grandior – Biblijos versija.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 155 psl.