Karališkoji kobra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ophiophagus hannah
Karališkoji kobra (Ophiophagus hannah)
Karališkoji kobra (Ophiophagus hannah)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Ropliai
( Reptilia)
Būrys: Žvynaropliai
( Squamata)
Pobūris: Gyvatės
( Serpentes)
Šeima: Aspidai
( Elapidae)
Gentis: Karališkosios kobros
( Ophiophagus)
Rūšis: Karališkoji kobra
( Ophiophagus hannah)
Binomas
Ophiophagus hannah
Cantor, 1836

Karališkoji kobra (Ophiophagus hannah) – aspidų (Elapidae) šeimos gyvatė. Tai didžiausia nuodinga gyvatė pasaulyje - atskirų egzempliorių ilgis gali siekti 5,6 m. Nuodai nėra patys pavojingiausi tarp aspidų, be to, karališkoji kobra salyginai kantri gyvatė - kanda žmogų retai ir įkandusi suleidžia nuodus tik 15-oje % atvejų. Tačiau pilnaverčio įkandimo metu suleidžia jų labai daug - iki 7 ml (beveik du arbatiniai šaukšteliai) todėl 75 % tokių įkandimų žmogui baigiasi mirtimi.[reikalingas šaltinis] Nuodai, turintys neurotoksinų, sukelia visišką paralyžių, todėl sustoja plaučių ir širdies veikla. Karališkoji kobra salyginai atspari savo ir kitų gyvačių nuodams, todėl gali medžioti tokias nuodingas gyvates kaip indiškoji kobra, tačiau viskas priklauso nuo nuodų dozės ir pilnavertiškai įkandusi, viena karališkoji kobra gali užmušti kitą karališkają kobrą.

Paplitusi pietų ir pietryčių Azijoje, daugiausia tropiniuose miškuose. Minta dažniausiai kitomis gyvatėmis, rečiau driežais, graužikais. Karališkoji kobra skiriasi nuo kitų gyvačių, nes suka lizdą iš pagalių ir lapų. Patelė deda 21-40 kiaušinių[1] ir guli ant lizdo viršaus tol, kol jos jaunikliai iššliaužia lauk.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „keisti gyvunai - Karaliskoji kobra“. gamta.page.tl. Suarchyvuota iš originalo 2016-05-01. Nuoroda tikrinta 2016-05-01.