Kambro sprogimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kambro sprogimas – geologine prasme staigus didelio gyvūnų fosilijų kiekio atsiradimas maždaug prieš 542 mln. metų.

Manoma, kad gyvybė Žemėje atsirado prieš 4 mlrd. metų. Vėliau šie organizmai beveik nesivystė. Maždaug prieš 530 mln. metų beveik visi išmirė, o vietoj jų atsirado nauji gyvūnai. Kambro periode atsirado beveik visi šiuo metu žinomi gyvūnų tipai. Tuo pačiu metu stebima ir kitų organizmų, pvz., fitoplanktono, diversifikacija. Žemės biologinio vystymosi istorijoje žinomi ir kiti masinio išmirimo įvykiai, tačiau Kambro sprogimo unikalumas yra tame, kad tarp proterozojaus gyvybės ir naujos kambro gyvybės nėra surasta tarpinių gyvybės formų, o taip pat, kad tiek daug naujų rūšių atsirado per labai trumpą etapą – maždaug 5 mln. metų.

Sprogimo reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Kambro sprogimas sukėlė rimtus mokslininkų bei visuomenės ginčus bei susidomėjimą. Čarlzas Darvinas manė, kad tai vienas rimčiausių prieštaravimų jo teorijai apie evoliuciją, besiremiančią natūraliąja atranka. Naujų gyvūnų grupių atsiradimas fosilijų tarpe, be aiškių šitų gyvūnų pirmtakų, buvo tiek rimta problema, kad jai jis paskyrė atskirą skyrių savo The Origins of the Species. Kaip prieštaraujantį evoliucijos teorijai Kambro sprogimą traktuoja šių dienų kreacionistai.

Geologai jau nuo William Buckland (1784-1856) laikų pastebėjo dramatišką fosilijų šuolį dabar vadinamo kambro pradžioje. Charles Doolittle Walcott pasiūlė versiją, kad iš laikotarpio prieš kambrą, jo pavadintame „lipaliu“, fosilijų neišliko, o kambro rūšių pirmtakai išsivystė būtent per šį laikotarpį.

Šiuo metu aktualiausi yra trys klausimai: 1) ar „sprogimas“ tikrai buvo?; 2) ką jis pasako apie gyvūnų kilmę ir evoliuciją? 3) kokios sprogimo priežastys?

Duomenų šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Duomenis apie Kambro sprogimą galima gauti iš fosilijų, fosilinių pėdsakų bei geocheminės izotopų analizės.