Kalvių šv. Antano Paduviečio bažnyčia

54°42′32.14″ š. pl. 24°17′1.12″ r. ilg. / 54.7089278°š. pl. 24.2836444°r. ilg. / 54.7089278; 24.2836444

Kalvių šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Vyskupija	Kaišiadorių
Dekanatas	Kaišiadorių
Savivaldybė	Kaišiadorių rajonas
Gyvenvietė	Kalviai (Kaišiadorys)
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1806 m.
Stilius	klasicizmas

Kitos reikšmės – Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.

Kalvių šv. Antano Paduviečio bažnyčia – bažnyčia, stovinti Kalvių kaime, Kalvių ežero pietryčių krante, prie rajoninio Kruonio–Stakliškių kelio.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia pastatyta 1753 m. Kalviuose 1773 m. gyveno kunigas dominikonas, vėliau dvasininkai atvažiuodavo iš Jiezno. 1792 m. bažnyčia sudegė.

Tomo Vavžeckio ir jo žmonos Juzefos rūpesčiu 1800–1806 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Po 1870 m. gaisro atstatyta, įrengti 3 altoriai. Kunigas Feliksas Žukas pamokslus sakė lietuviškai, tačiau jam mirus, 1890–1896 m. bažnyčioje lietuviškų pamaldų nebuvo. 1897 m. kunigas Ignotas Šopara, be lenkiškų, laikė ir lietuviškas pamaldas, kurios vėliau nebuvo panaikintos. 1912–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1936 m. bažnyčia atnaujinta, rekonstruotas žibintas.

1969–1976 m. Kalviuose klebonavo Zigmas Neciunskas, 1946–1956 m. politinis kalinys (suimtas Nedzingėje).

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia klasicistinė, rotondos tipo, su kupolu ir cilindriniu žibintu. Prie rotondos prišlieta zakristija su prieangiu. Sienos be langų. Šalia stovi medinė varpinė.

Teigiama, kad ši bažnyčia yra viena iš kelių statinių, kuri pradeda naują etapą Lietuvos architektūroje bei statybos technikoje – romantinį akmens mūro atgimimą. Sienos aptaisyti nedideliais apie 5 cm skersmens rausvos spalvos akmens skaldos gabaliukais, tad šiuo atveju akmenys gal pirmą kartą Lietuvos statybos technikos istorijoje, po kelių šimtmečių pertraukos nuo viduramžių, visu fasadų plotu eksponuoti estetiniais tikslais, o ne slėpti mūro viduje kaip užpildas. Toks fasadų aptaisymas smulkiais akmenukais yra gana retas Lietuvos architektūroje.^[1] Akmenukų skaldą sudaro skaldyti raudoni lauko rieduliai: granitas, jotnio smiltainis, Raudonasis Baltijos porfyras ir Alandų porfyras. Vietomis skalda nubyrėjusi ir užtinkuota maskuojančiu rausvu skiediniu, kuris užteptas tyčia grublėtai, kad imituotų nevienalytę skaldos faktūrą.