Kaltinimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kaltinimas – baudžiamojo proceso dalykas.

Valstybinis kaltinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Valstybinį kaltinimą vykdo valstybė per savo institucijas Kaltinimo institucija paprastai laikosi principo in dubio pro duriore ('abejojant – griežtesnis'), t. y. priešingai nei teismas (lot. in dubio pro reo, 'abejojant – švelnesnis'; 'visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai'). Pvz., Šveicarijos kariniame baudžiamajame procese kaltintojas neturi teisės nutraukti bylos esant pakankamam įtarimo pagrindui dėl baudžiamosios veikos.

Vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaiko prokuratūra (prokuroras), taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ištyrus veiką ir esant pagrindui, surašomas kaltinamasis aktas. Byla perduodama teismui. Toliau tyrimą vykdo teismas.

Privatus kaltinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Privatus kaltinimas.

Kaltinimą palaiko privatus asmuo (vad. privataus kaltinimo bylose). Ikiteisminis tyrimas neatliekamas.