Juras Požela
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Juras Požela | |
|---|---|
 |
|
| Gimė | 1925 m. gruodžio 5 d. Maskva, Rusija |
| Gyven. vieta | Rusija, Lietuva |
| Tautybė | lietuvis |
| Sritis | fizika |
| Įstaigos | LMA institutai Puslaidininkių fizikos institutas |
| Alma mater | Maskvos M. Lomonosovo universitetas |
| Žinomas už | puslaidininkių fizikos mokyklos Lietuvoje kūrėjas |
| Žymūs apdovanojimai | Lenino premija (1978) Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinas (1996) Lietuvos nacionalinė mokslo premija (2005) |
Juras Požela (g. 1925 m. gruodžio 5 d.) – fizikas, akademikas, kieto kūno plazma ir puslaidininkių fizikos mokyklos Lietuvoje kūrėjas, mokslo, visuomenės ir politinis veikėjas.
Turinys |
[taisyti] Biografija
Juras Požela gimė 1925 m. gruodžio 5 d. Maskvoje. Tėvas Karolis Požela, sušaudytas 1926 m., motina Eugenija Tautkaitė, 1937 m. ištremta į lagerius.
1933–1941 m. mokėsi Maskvos vidurinėje mokykloje, 1941–1942 m. – Darbo rezervų mokykloje prie vagonų remonto gamyklos. 1942–1943 m. dirbo tekintoju Maskvos gamykloje, 1943–1945 m. tarnavo tarybinėje armijoje. 1946 m. baigė Vilniaus gimnaziją. 1946–1948 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, 1948–1951 m. baigė Maskvos M. Lomonosovo universitetą,
1952–1956 m. mokėsi TSRS Puslaidininkių instituto aspirantūroje, ir tais pačiais metais apgynė mokslų kandidato disertaciją. 1964 m. Leningrade apgynė habilituoto daktaro vardą „Krūvininkų įkaitimo efekto tyrimas puslaidininkiuose ir jo taikymas radioelektronikoje“ tema.
[taisyti] Akademinė veikla
1956 m. – Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir technikos institute dirbo jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, 1956–1958 m. – vyr. moksliniu bendradarbiu, o 1958–1963 m. – sektoriaus vadovu ir direktoriaus pavaduotoju. 1963 m. tapo LMA Fizikos ir matematikos instituto direktoriumi, o 1967 – naujai įkurto LMA Puslaidininkių instituto direktoriumi (vadovavo iki 1985 m.). 1972–1984 m. buvo LMA viceprezidentas, o 1984–1992 m. ėjo prezidento pareigas. 1984 m. – Rusijos mokslų akademijos akademikas.
1992 m. tapo Tarptautinio mokslinės kultūros centro Lietuvos skyriaus prezidentu, nuo 1996 m. – Puslaidininkių fizikos instituto vyriausias mokslinis bendradarbis.
[taisyti] Politinė veikla
1992–1996 m. buvo Seimo nariu. Buvo LKP narys, nuo 1990 m. – LDDP, nuo 2001 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus narys.
[taisyti] Pasiekimai ir apdovanojimai
Juras Požela yra daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių, apie 100 išradimų, 9 monografijų autorius ir bendraautorius. Parengė 48 mokslo daktarus, iš kurių 8 apgynė habilitacinius darbus. 1965, 1982 – LTSR valstybinės, 1988 m. – TSRS valstybinės, 1978 m. – Lenino premijų laureatas, Socialistinio darbo didvyris. Išrinktas Europos fizikų draugijos tarybos nariu, Europos mokslų ir menų akademijos, Europos akademijos nariu.
1996 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu, 2005 m. gavo Lietuvos nacionalinę mokslo premiją, 2008 m. kartu Artūru Žukausku – Nacionaline pažangos premija už puslaidininkių fizikos vystymą.
[taisyti] Veikalai
- J.Požela ir V.Dienis. Karštieji elektronai, 1971. (rusų k.)
- J.Požela ir kt. Gano efektas, 1975. (rusų k.)
- J.Požela. Plazma ir srovės nestabilumai puslaidininkiuose, 1977. (rusų k., 1981 – anglų k.)
- J.Požela ir kt. Karštųjų elektronų pernaša puslaidininkiuose, 1985. (anglų k.)
- J.Požela. Sparčiųjų tranzistorių fizika, 1989. (rusų k., 1993 – anglų k.)
- Monografijų serija „Elektronai puslaidininkiuose“ (nuo 1978 m.)
