Jordano slėnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jordano slėnis tuoj į pietus nuo Tiberiados ežero

Jordano slėnis (arab. غور الأردن, hebr. עמק הירדן) – slėnis Artimuosiuose Rytuose, nusidriekęs iš šiaurės į pietus 120 km, nuo Tiberiados ežero iki Negyvosios jūros, abipus Jordano upės. Plotis – ~15 km. Slėnis patenka į Jordanijos, Izraelio ir Vakarų Kranto teritorijas. Jis yra tektoninio lūžio, skiriančio Arabijos ir Afrikos plokštes, dalis. Į pietus nuo Negyvosios jūros šis tektoninis lūžis prasitęsia kaip Vadi Arabos slėnis.

Jordano slėnis yra vienų pirmųjų žemdirbystės sričių pasaulyje. Čia ji vystoma daugiau kaip 10 tūkst. metų. Palankus klimatas ir Jordano vandenys leido šiam slėniui tapti svarbiu kultūriniu-istoriniu centru šiame dykumų apsuptame krašte. Būtent Jordano slėnyje įkurtas vienas seniausių pasaulio miestų – Jerichonas.

Po Izraelio valstybės susikūrimo, kilo kariniai konfliktai dėl šio slėnio. 1967 m. vakarinę slėnio pusę (Vakarų Krantą) iš Jordanijos okupavo Izraelis. Vėliau Izraelis ketino betonine siena atriboti Jordano slėnį nuo palestiniečių gyvenviečių Vakarų Krante, tačiau dėl kritikos šių planų atsisakė.

Dabar Jordano slėnyje gyvena ~11 tūkst. izraeliečių, 7500 gyventojų Vakarų Krante ir virš 85 tūkst. Jordanijos gyventojų. Slėnyje didelių miestų nėra, nes stengiamasi visas žemes panaudoti žemės ūkiui.