Jonušas Višnioveckis
|
Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą. |
| Jonušas Višnioveckis | |
|---|---|
.PNG)
| |
| Višnioveckiai | |
| |
| Herbas „Kaributas“ | |
| Gimė | 1599 m. birželio mėn. |
| Mirė | 1636 m. lapkričio 9 d. (~37 metai) |
| Tėvas | Konstantinas Konstantinovičius Višnioveckis |
| Motina | Ana Zagorovskaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Katerina Eugenija Tiškevičiūtė |
| Vaikai | Konstantinas Kristupas Višnioveckis |
Kunigaikštis Jonušas Konstantinas Višnioveckis (1599 m. birželis – 1636 m. lapkričio 9 d.) – Lenkijoje ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Kremeneco seniūnas (nuo 1629 metų), Karūnos didysis žirgininkas (1633–1636 m.).
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos kilmingos kunigaikščių Višnioveckių giminės atstovas, herbo „Koributas“ savininkas. Belzo ir Rusios vaivados, kunigaikščio Konstantino Konstantinovičiaus Višnioveckio (1564–1641) vyresnysis sūnus nuo pirmos santuokos su Ana Zagorovskaite (iki 1574–1600/1602). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonis.
Gavo gerą išsilavinimą užsienyje, kur ilgą laiką praleido Italijoje. Užsienio kelionės metu dalyvavo karo veiksmuose. Kurį tai laiką tarnavo Svojos Hercogo Karolio Emanuelio I armijoje. Antros kelionės į užsienį metu įstojo į Iapanijos Ambrozos Spinolos armiją, kur jam vadovaujant dalyvavo ispanų surengtoje olandų Bredo tvirtovės apgulty (1624–1635 m.).
Sugrįžęs į Lenkiją Jonušas Višnioveckis susidomėjo kariniais reikalais ir ne kartą dalyvavo mūšiuose su Krymo totoriais. Dalyvavo ATR karuose su Osmanų imperija, Švedijos ir Rusijos valstybėmis. 1633 metais per karo veiksmus prieš Turkijos Abaza-pašos armiją Jonušas Višnioveckis savo sąskaita atėmė dvi pėstininkų ir vieną raitelių burių vėliavas. Laikė savo kieme dvaro kariuomenę, kurios išlaikymui mokėjo 120 tūkstančių zlotų iš savo iždo. Dalį savo pajamų nukreipdavo taikos ir ramybės palaikymui.
Nekartą buvo renkamas pasiuntiniu nuo Lucko žemės į seimus, priklausė dvaro Karūnos didžiojo kanclerio Tomo Zamoisko šalininkų partijai. 1631 metais po kunigaikščio Jurijaus Zbaraskio, paskutinio Zbaraskių giminės vyriškos lyties atstovo, mirties, Jonušas Višnioveckis kartu su seserimi Ieva paveldėjo žymią dalį jų valdų Voluinėje su centru Zbaraže. Stambus turtas leido jam vesti dosnų gyvenimą, bet greitai jis atsidūrė didelėse skolose. Skirtingai nuo kitų Višnioveckių giminės narių, Jonušas buvo taikus ir ramus. Aukštai vertino kultūrą ir buvo dosniu mecenatu. Jo proteže buvo lenkų poetas Samuilas Tvardovskis, kuris kunigaikščio Jonušo Višnioveckio testamente gavo Zarubincos kaimą.
Jonušas Višnioveckis netgi pretendavo į Lenkijos karūną. 1634 metais dalyvavo seime, kur pasisakė prieš eretikus ir stačiatikius.
Kunigaikštis Jonušas Višnioveckis neturėjo stiprios sveikatos, nors tiksliai nežinoma, kokios, konkrečiai, ligos jį kankino. 1636 m. lapkričio 9 d. 37-metis kunigaikštis mirė, palikęs po savim daug skolų. Po jo mirties poetas Samuilas Tvardovskis parašė apie jį panegiriką „Książę Wiśniowiecki Janusz“.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1627 metų rugsėjo 19 d. Vilniuje vedė Kateriną Eugeniją Tiškevičiūtę (apie 1610–1646), Vilniaus vaivados Jonušo Skumino Tiškevičiaus (apie. 1572–1642) ir Barboros Naruševičiūtės dukterį. Vaikai:
- Dmitrijus Jurgis Višnioveckis (1631–1682),Krokuvos kaštelionas ir Karūnos didysis etmonas
- Konstantinas Kristupas Višnioveckis (1633–1686), Palenkės, Braclavo ir Belzo vaivada.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Генеалогия князей Збаражских-Вишневецких Archyvuota kopija 2005-10-18 iš Wayback Machine projekto.
- Kuvigaikščiai Višnioveckiai