Jonas Narbutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Narbutas (1906 m. spalio 13 d. Gaigaliai, Užpalių valsčius1979 m. rugsėjo 20 d., Monrealis, Kanada) – Lietuvos sporto organizatorius, futbolo teisėjas, sporto žurnalistas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Gaigalių kaime (Užpalių valsčius), 1923 m. Užpaliuose įkūrė Užpalių Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos skyrių ir futbolo komandą. 19211926 m. žaidė futbolą Kaune.[2] 1928 m. baigė Lietuvos aeroklubo civilių lakūnų kursus (I laida), 1931 m. baigė Karo mokyklą (VI aspirantūros laida).[3] Ilgametis JSO Kaunas narys.

1936 m. Kamuolio žaidimų sąjungos Spaudos ir propagandos reikalų komiteto pirmasis vadovas. 1936 m. rugsėjo 30 d. pirmą kartą Lietuvoje komentavo (talkino teisėjas Valerijonas Balčiūnas) futbolo rungtynes (Lietuva-Estija 2-0) per radiją.[4]

1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1951 m. Monrealyje įkūrė „Tauro“ klubą.[5]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dviejų tomų veikalo „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“, išleisto 1978 m. Čikagoje (JAV), autorius:

  • Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje: I dalis (1919–1936)“. – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // psl. 432.
  • Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje: II dalis (1937–1940)“. – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // psl. 445.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jonas Narbutas. Lse.lt (tikrinta 2024-02-19).
  2. Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // psl. 213.
  3. Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // psl. 226
  4. Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 34.
  5. Gediminas Kalinauskas. „Ąžuolo šaknys“ (istorinė apybraiža). – Utena, leidykla „Indra“, 2007. ISBN 978-9955-676-55-3. // psl. 178