Jaukas (mitologija)
Jaukas (arab. يعوق = Yaʿūq) – viena iš dievybių, kurias, pasak Korano, garbino žmonės Nuho (Nojaus) laikais. Minimas Nuho suroje: Sumanė jie didelį sąmokslą ir tarė: „Neatsižadėkite savųjų dievų: Vado, Suvos, Jaguso, Jauko ir Nasr.“[1]
Pranešimai, kad Jauko stabas vaizdavo žirgą, veikiausiai nepatikimi. Kai kurie Korano komentatoriai Jauką, kaip ir Jagusą, laikė sudievintu senovės didvyriu arba pamaldžiu žmogumi.[2] Pasakojama, kad jam mirus, Šaitanas pasiūlęs gentainiams padirbdinti Jauko atvaizdą. Ilgainiui statulą imta garbinti. Ši legenda tikriausiai spalvingai vaizduoja, kaip iš tiesų iš protėvių kulto susiklostęs senovės arabų panteonas.[3]
Kaip ir Jagusas, veikiausiai laikytas dievybe, „teikiančia lietų“. Jauką garbino Jemeno Hamdano genčių sąjunga ir kai kurios kitos Jemeno gentys. Stabas buvo laikomas Haivano kaime.[3]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Koranas, 71:22,23.
- ↑ Мифы народов мира & 1987—1988, Йаук.
- ↑ 3,0 3,1 Пиотровский 1991, p. 174.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Пиотровский, М. Б. (1991). Коранические сказания. Москва: Наука.