Italinė pušis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pinus pinea
Pino Monserrato.JPG
Italinė pušis (Pinus pinea)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Pušūnai
(Wikispecies-logo.svg Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
(Wikispecies-logo.svg Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
(Wikispecies-logo.svg Pinaceae)
Gentis: Pušis
(Wikispecies-logo.svg Pinus)
Rūšis: Italinė pušis
(Wikispecies-logo.svg Pinus pinea)

Italinė pušis (lot. Pinus pinea) arba pinija – pušinių šeimai (Pinaceae) priklausanti spygliuočių medžių rūšis. Paplitusi Viduržemio jūros regione. Kilmės vieta – Pirėnų pusiasalis, bet jau ankstyvoje senovėje dėl savo riešutų išplatinta po visą regioną. Taip pat introdukuota Pietų Afrikoje, JAV, Australijoje.

Aukštis apie 12-25 m (kartais iki 35 m), kamieno trumpas, kreivas. Laja išskirtinė – plati, kupolo formos. Žievė stora, giliai sueižėjusi plokštelėmis. Spygliai 10-18 cm ilgio, 1,5 mm storio. Kankorėžiai platūs, kiaušiniški, 8-12 cm ilgio, 5-11 cm pločio, tamsiai rudos spalvos. Jų žvyneliai stori, platūs, kieti. Sėklos rudos 15-20 mm ilgio, su 3-8 mm ilgio skristuku. Jas natūraliai platina žydrasparnės šarkos, o pastaraisiais tūkstantmečiais – ir žmogus.

Išgyvena trumpai, retai pasiekia 150 metų amžių. Italinė pušis nuo seno naudojama medienai, dervoms, o ypač vertinamos ir jau 6000 metų naudojamos šios pušies sėklos, vadinamos „pinijų riešutais“. Ispanijoje specialiai riešutų gavybai skirtos pušys auginamos plantacijose[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Italinė pušis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka