Erekcija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pieštinė vyro varpa erekcijos metu

Erekcija (lot. erectio – pakėlimas, pakilimas, ištiesinimas) – vyro varpos arba moters varputės padidėjimas (storėjimas ir ilgėjimas) bei sustandėjimas dėl kraujo pritekėjimo (kartais erekcija vadinama ir krūtų spenelių sustandėjimas dėl susijaudinimo). Dažniausiai erekcijos terminas vartojamas vyro erekcijai įvardinti, kuri yra elementariausias ir pastoviausias vyro lytinis refleksas ir viena iš pagrindinių sąlygų sueičiai.

Paprastai (bet nebūtinai) erekcija atsiranda lytinio susijaudinimo metu (psichogeninė erekcija), kadangi ji yra neatsiejama meilės žaismo dalis, taip pat sąlygojanti lytinį aktą ir ejakuliaciją. Tačiau erekcija gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių: dėl transporto priemonės vibracijos, ilgo sėdėjimo, šlapimo pūslės pertempimo, kitų erotinių (pvz., erotinės fantazijos) ir neerotinių dirgiklių. Erekcija pasitaiko ir aktyvaus (greitojo) miego fazėje, kai sustandėja varpa ir išsilieja sėkla (ejakuliuoja) – tai vadinama poliucija. Erekcija yra stebima netgi pas berniukus dar gimdoje. Varpos sustandėjimas dėl neerotinių dirgiklių (refleksogeninė erekcija) yra normalus ir sveikas reiškinys.

Fiziologija[taisyti | redaguoti kodą]

Lytinio susijaudinimo metu nerviniai refleksai padidina arterinio kraujo pritekėjimą į varpą ir prislopina kraujo ištekėjimą, susiaurindami venas. Toks padidėjęs kraujo pritekėjimas užpildo akytkūniuose esančias ertmes, ištempia akytkūnius ir varpa, kuri normalioje būklėje yra minkšta ir suglebusi, sukietėja ir padidėja; susitraukę tarpvietės ir gaktos raumenys varpą pakelia į viršų. Jei ramybės būklėje varpa yra 5-7 cm ilgio, tai sustandėjusi yra 15-16 cm (kartais, bet retai, siekia net 20 cm) ilgio ir 2-2,5 cm skersmens, varpos tūris padidėja 3-4 kartus. Erekcijos metu varpa yra labiau kreivės formos negu tiesės, o jos skerspjūvis – labiau elipsės nei apskritimo formos. Pasiekus erekciją, arterinio ir veninio kraujo apykaita varpoje normalizuojasi, tačiau varpos kietumas išlieka.

Erekcija sukeliama padirginus varpos galvutę, kur jaudinimas per nervų sistemą pasiekia nugaros smegenų centrus, o iš ten sklinda į varpos akytkūnius ir juose sukelia kraujo pritekėjimą. Erekciją sąlygoja parasimpatinė nervų sistema, ir tai paaiškina, kodėl streso būsenoje, kuomet aktyvuojama simpatinė nervų sistema, erekcija labai reta arba išvis neįmanoma. Kita vertus, ejakuliacija yra sąlygojama simpatinės nervų sistemos, todėl dažnai po sėklos išsiveržimo erekcija pranyksta.

Erekcijos intensyvumas priklauso nuo lytinio susijaudinimo ir išorinių veiksnių. Orgazmo metu prasidėjus mėšlungiškiems tarpvietės raumenų susitraukimams (maždaug kas 0,8-1,0 sek.) erekcija pradeda palaipsniui silpnėti.

Paprastai, erekcija sąmoniningai nėra kontroliuojama, tačiau sveikam vyrui pavyksta ją išlaikyti kiek ilgiau (yra ir tam tikri metodai erekcijai išlaikyti). Tai ypač svarbu sueities metu. Tačiau erekcija gali sutrikti arba būti silpna dėl nepakankamos seksualinės stimuliacijos, nuovargio, psichinės traumos, apsinuodijus ir kt.

Moters erekcija[taisyti | redaguoti kodą]

Moters varputėje taip pat yra erekcinio audinio (pas vyrą erekcinis audinys yra varpos akytkūniai, į kuriuos labai greitai pritekėdamas kraujas ir sukelia erekciją), todėl lytinio susijaudinimo metu yra įmanoma erekcija ir pas moterį. Tačiau krūtų spenelių erekcija turi kitokį mechanizmą, kadangi speneliuose visiškai nėra erekcinio audinio.

Patologijos[taisyti | redaguoti kodą]