Imperija (miestas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Imperija
it. Città di Imperia
Imperia Porto Maurizio BMK.jpg
Imperijos panorama

Imperija
43°53′0″N 8°2′0″E / 43.88333°N 8.03333°E / 43.88333; 8.03333 (Imperija (miestas))Koordinatės: 43°53′0″N 8°2′0″E / 43.88333°N 8.03333°E / 43.88333; 8.03333 (Imperija (miestas))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Ligūrija Ligūrija
Provincija: Imperijos provincija
Meras: Paolo Strescino
Gyventojų (2010): 42 667
Plotas: 45,95 km²
Tankumas (2010): 929 žm./km²
Pašto kodas: 18100
Tel. kodas: 0183
Miesto globėjas(-ai): Šv. Leonardas iš Port Moriso, Jonas Krikštytojas

Imperija (it. Imperia) yra Italijos miestas Ligūrijoje. Imperijos provincijos sostinė, istorinio Intemelia rajono centras.

Imperija žinoma dėl gėlių ir alyvuogių auginimo. Vasarą atvyksta daug turistų, Piscina Felice Cascione baseine po stogu būna Italijos ir tarptautinių renginių.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas turi du senamiesčius Porto Mauricijo ir Oneliją (it. Oneglia), kurie yra skirtinguose Impero upės krantuose.

Porto Mauricijo yra vakariniame krante ir tęsiasi iki Ligūrijos jūros pakrantės. Tai spalvingas ir turtingas rajonas, kurį Genuja valdė nuo XIII a. Onelija rytiniame krante turi modernesnį pramoninį uostą. Miesto centre yra Dantės aikštė iš kurios eina svarbiausios miesto gatvės.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Onelijos pavadinimas galėjo kilti nuo ligūrų gyvenvietės Pagus Unelia ant Kastelvechijo kalvos. Dabartinėje vietoje Onelija atsirado 935 m., tikriausiai po to, kai saracėnai sugriovė senąją miestą. 1100 m. Onelija tapo Albengos vyskupo feodu. 1298 m. ji atsidūrė Dorijų iš Genujos rankose, čia gimė admirolas Andrėjus Dorija (14661560 m.). Savojos kunigaikštis Emanuelis Filibertas nupirko miestą 1576 m. ir Onelija liko Savojos enklavu Genujos respublikoje iki Italijos suvienyjimo. Čia dažnai kaudavosi savojiečiai: 1614 ir 1649 m. miestą užėmė ispanai, o 1623 ir 1672 m. – Genuja. 1692 m. buvo atmušta prancūzų ataka, o 17441745 m. užimtas ispanų ir subombarduotas prancūzų 1792 m.

Romėniška gyvenvietė Portus Maurici pavadinta Šv. Moriso, laikomo Tėbų legiono vadu ir nukankinto 286 m., vardu. VI a. Porto Mauricijo atiteko Bizantijai, o vėliau – Benediktinams. XI a. miestas priklausė Turino grafams, o po to Klasevanai. Bonifacas Klasevanietis pardavė Porto Mauricijo 1288 m. Genujai už metinį mokestį. 1354 m. čia apsistojo Genujos vikaras Vakarų Rivjerai. Miestas klestėjo, nors jį pamainom valdė Milano hercogystė, prancūzai ir ispanai. Vienos kongresas 1815 m. atidavė miestą Sardinijos karalystei.

1923 m. spalio 21 d. Musolinis įkūrė Imperijos miestą sujungdamas Porto Mauricijo ir Oneliją ir prijungdamas aplinkinius kaimus.

Porto Mauricijo vaizdas nuo jūros.
Porto Mauricijo vaizdas nuo jūros.