Hukerio sala
80°14′ š. pl. 53°02′ r. ilg. / 80.233°š. pl. 53.033°r. ilg.
Hukerio sala (rus. Остров Гукера) – sala Rusijai priklausančioje Prano Juozapo Žemėje. Plotas – 508 km² (viena iš 10-ies didžiausių salyno salų). Apsupta keleto smulkių salų. Šiaurės vakaruose Britanijos sąsiauris skiria nuo Jurgio Žemės. Aukštis iki 576 m. Sala bazaltinė, dengiama kelių ledo kupolų. Salos šiaurės vakaruose yra dvi neužšąlančios įlankos – Jurijaus ir Ramybės. Prie pastarosios stūkso Čiurlionio kalnai.
1879 m. salą atrado olandų keliautojas De Briuinė. Jis salą pavadino britų botaniko Džozefo Hukerio vardu. 1913 m. Ramybės įlankoje lankėsi Georgijaus Sedovo ekspedicija. 1929 m. saloje įrengta poliarinė stotis „Ramybės įlanka“,[1] nutiestas nedidelis geležinkelis hidroplanams iškelti į angarus. 1937 m. stoties vietoje pastatyta observatorija. 1957 m. ant Čiurlionio kalnų pastatyta meteorologinė stotis. Nuo 2014 m. prie Ramybės įlankos veikia toliausiai šiaurėje esantis pašto skyrius.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 125