Huanghė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Huanghė
Huanghės aukštupys Činghajuje
Huanghės aukštupys Činghajuje
Ilgis 5464 km
Baseino plotas 752 000 km²
Vidutinis debitas 2571 m³/s
Ištakos Tibeto kalnynas
Žiotys Geltonoji jūra
Šalys Kinijos Liaudies Respublika
Commons-logo.svg Vikiteka: HuanghėVikiteka

Huanghė, Chvangchė, arba Geltonoji upė (kin. 黃河, pinyin: Huánghé) – antroji pagal ilgį Kinijos upė (4700 km) bei viena ilgiausių pasaulio upių. Upė teka per devynias KLR provincijas (arba autonominius vienetus): Činghai, Sičuaną, Gansu, Ningsia, Vidinę Mongolija, Šensi, Šansi, Henaną ir Šandongą.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Upės ištakos – Tibeto kalnyno rytuose, Činghai provincijoje. Prasideda daugiau nei 4000 m aukštyje, prateka Orin Nuro ir Džarin Nuro ežerus, toliu teka Kunluno ir Nanšano pašlaitėmis. Vidurupyje Huanghė kerta Ordoso ir Lioso plynaukštes, sudaro plačią salpą. Žemiau giliais tarpekliais prasiveržia per Šansi kalnus ir paskutinius 700 km vingiuoja Didžiąja Kinijos lyguma. Geltonosios upės žiotys yra Šandonge, Donginge (Dongying). Upė įteka į Geltonosios jūros dalį, Bohaivano įlanką, ir sudaro deltą.

Upės rėžimas musoninis, vasarą kyla poplūdžiai, kurių metu upės vandens lygis pakyla nuo 4-5 m lygumose iki 15-20 m kalnuose. Geltonoji upė ardo tirpias Lioso plynaukštės ir Šansi kalnų uolienas ir neša jas žemyn link jūros. Iš viso upė per metus nuneša ~1300 mln. tonų nešmenų (daugiausiai iš visų pasaulio upių). Nešamos uolienos kartais patvenkia vagą ir sukelia katastrofiškus potvynius.

Huanghės vanduo naudojamas drėkinimui, įrengtos kelios hidroelektrinės. Didžiuoju Kinijos kanalu sujungta su Hvaihės upe. Laivuojama žemupyje ir atskiruose ruožuose aukščiau[1].

Geltonosios upės slėnis tankiai apgyvendintas. Didžiausi miestai prie upės: Landžou, Uhajus, Baotou, Kaifengas, Dzinanas.

Reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Geltonoji upė Kinijoje vadinta ir „Kinijos pasididžiavimu“ (Zhōngguó de Jiāoào), ir „Kinijos sielvartu“ (Zhōngguó de Tòng). Nuo 602 m. pr. m. e. upė bent penkis kartus smarkiai keitė savo vagą, pylimus pralaužė daugiau nei 1500 kartų. 1194 m. pakitus vagai Hvai upės drenažo sistema buvo išvesta iš rikiuotės artimiausiems 700 metų. Geltonosios upės dumblas užkimšo Huai žiotis, tūkstančiai žmonių neteko savo namų. Dabartine vaga upė ėmė tekėti 1897 m., paskutinis didelis pasikeitimas buvo 1855 m.

Upė yra geltonos spalvos, nes plukdo daug smulkaus aleurito iš Lioso plynaukštės. Šimtmečius plukdytos sąnašos lėmė tai, kad upė teka aukščiau nei aplinkinės dirbamos žemės, ir jos potvyniai labai pavojingi. Per Huanghės potvynius žūdavo daugybė žmonių: 1887 m. – 900 000-2 000 000 aukų, 1931 m. – 1 000 000-3 700 000 aukų.

Kartais Geltonoji upė poetiškai pavadinama Džou Liu (Zhuo Liu 濁流) – „Purvinąja Srove“. Kinai turi posakį „kai Geltonoji upė bus skaidri“, kuris reiškia tą patį kaip „kai lazda sužaliuos“.

Provincijų Hebei ir Henano pavadinimai tiesiogiai susiję su Huanghe: jie reiškia atitinkamai „į šiaurę“ ir „į pietus nuo upės“.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 472 psl.