Holizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Holizmas (iš graikų kalbos žodžio holos, reiškiančio visas, pilnas) yra idėja, kad visos sistemos savybės (biologinės, cheminės, socialinės, mentalinės, lingvistinės ir kt.) negali būti apibrėžtos ir paaiškintos vien kaip jos sudėtinių dalių suma. Priešingai, sistema apibrėžia kaip veikia jos sudėtinės dalys.

Pagrindinį holizmo principą apibrėžė Aristotelis savo „Metafizikoje“: „Visuma yra daugiau nei jos dalių suma“.

Holizmas dažnai apibrėžiamas kaip priešingybė redukcionizmui (t.p. žr. mokslinis redukcionizmas). Redukcionizmo principas moksle teigia, kad sudėtinga sistema gali būti paaiškinta, išskaidant (redukuojant) sistemą į sudėtines jos dalis. Pavyzdžiui, biologiniai procesai yra paaiškinami cheminiais procesais, o savo ruožtu cheminiai procesai paaiškinami fizikiniais reiškiniais.

Holizmas taip pat gali būti priešpriešinamas atomizmui.

Kita vertus holizmas ir redukcionizmas gali būti laikomi vienas kitą papildančiais požiūriais, nes jie abu gali būti naudingi siekiant tinkamai pažinti konkrečią sistemą.

Holizmo sąvoką pirmasis pradėjo naudoti Pietų Afrikos valstybės veikėjas Jan Smuts savo 1926 m. išleistoje knygoje Holism and Evolution.

Antrojoje XX a. pusėje pagrindinė holistinio mąstymo kryptis moksle yra sisteminis mąstymas, pvz., chaoso mokslas. Sisteminio mąstymo kontekste paprasta holizmo interpretacija reiškia, kad neužtenka žinoti elementus, būtina žinoti ir santykius (sąryšius) tarp elementų.