Hidrometrinis suktukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hidrometrinis suktukas su strypu

Hidrometrinis suktukas (anksčiau ilgą laiką vadintas hidrometriniu malūnėliu) – hidrologinis prietaisas, skirtas vandens srovės greičio matavimams natūraliomis sąlygomis (upėse, kanaluose, tvenkiniuose, ežeruose ir panašiuose vandens objektuose). Veikia hidrodinaminio ryšio su srove principu. Šiuo metu hidrometrinis suktukas – pagrindinis ir labiausiai paplitęs visame pasaulyje srovės greičio matavimo prietaisas.[1]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Hidrometrinio suktuko veikimo principas pagrįstas daviklio sukimosi greičio (apsisukimų skaičiaus per sekundę n) priklausomybe nuo vietinio srovės greičio V. Pirmą kartą apie galimybę panaudoti suktuką vandens srovės greičio matavimui XV a. viduryje užsiminė Leonardas Da Vinčis (Leonardo da Vinci), analizuodamas vėjo malūnėlio veikimo teorinius principus. Rimtai teoriškai išnagrinėjo ir pirmąsyk praktikoje hidrometrinį suktuką panaudojo R. Voltmanas (R. Woltman) XVIII a. pabaigoje.

Suktuko konstrukcija[taisyti | redaguoti kodą]

Daugumos suktukų konstrukciniai principai panašūs. Juose iš išorės paprastai nesunku išskirti šias pagrindines dalis: greičio daviklį, korpusą, kontaktus bei stabilizatorių. Greičio daviklis gali būti mentinis sraigtas arba sparnelių ar kaušelių formos rotorius. Kai kuriuose suktukuose naudojami keli skirtingi sraigtai, keičiami esant įvairiems srovės greičiams. Greičio daviklis sutvirtintas su korpuso viduje esančia suktuko ašimi. Ašį su davikliu arba su korpusu jungia guoliai ir, priklausomai nuo to, daviklis sukasi arba aplink ašį, arba kartu su ja. Daviklis su ašimi yra svarbiausioji suktuko detalė. Nuo daviklio ir ašies tobulumo priklauso suktuko jautrumas ir matavimo rezultatai. Korpusas skirtas apjungti visoms suktuko dalims tarpusavyje. Be daviklio ašies, korpuse yra signalizacijos įrenginys su kontaktais, skirtais prijungti apsisukimų skaičiaus ar greičio skaitliukui. Korpusu suktukas tvirtinamas prie strypo ar lyno. Tvirtinant suktuką ant lyno, prie korpuso galo montuojamas stabilizatorius (uodega), skirtas suktukui orientuoti išilgai vyraujančios matuojamos srovės krypties.

Hidrometrinio suktuko veikimo principas[taisyti | redaguoti kodą]

Skaitliukas nustato daviklio apsisukimų skaičių pagal elektros signalus, siunčiamus ties kontaktais susidarius uždarai elektros grandinei (grandinė užsidaro atsisukus specialiai kontaktinio krumpliaračio atšakai). Dažniausiai elektros signalai siunčiami kas 10 arba 20 daviklio apsisukimų, tačiau šiuolaikiniuose suktukuose šį skaičių galima reguliuoti.

Teoriškai, suktuku išmatuotą greitį galima apskaičiuoti pagal lygtį:

V = k × n

V – srovės greitis, m/s; k – suktuko daviklio geometrinis žingsnis, m; n – suktuko daviklio apsisukimų skaičius per sekundę.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Valiuškevičius G. 2012. Hidrometrija. Vilnius: VU leidykla.