Hardžio-Veinbergo dėsnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Hardžio-Veinbergo dėsnis – populiacinės genetikos dėsnis, taip pavadintas jo atradėjų Godfrey Harold Hardy ir Wilhelm Weinberg garbei. Dėsnis teigia, kad alelių dažnis genotipe, apskaičiuojamas pagal lygtį p^2 + 2pq + q^2, nesikeis kitose lytiškai besidauginančios populiacijos kartose, kol išpildomos šios sąlygos:

  1. Mutacijos nevyksta: alelių pokyčių nėra, arba vienos krypties pokyčius atsveria kitos krypties pokyčiai.
  2. Nėra genų migracijos.
  3. Poravimasis vyksta atsitiktinai.
  4. Nėra genų dreifo.
  5. Nėra atrankos: jokia atrankos jėga nepalaiko vieno genotipo labiau už kitus.