Gvairos krioklys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:24°04′23″S 54°17′01″W / 24.07306°S 54.28361°W / -24.07306; -54.28361 Gvairos krioklys (isp. Saltos del Guairá, portug. Salto das Sete Quedas do Guaíra) buvo krioklys Paranos upėje, Brazilijos ir Paragvajaus teritorijose. 1982 m. krioklys buvo užlietas pastačius Itaipu užtvanką.

Krioklį sudarė 18 kataraktų, susitelkusių į 7 grupes (dėl to brazilai jį vadino „7 šuolių kriokliu“). Ties ta vieta Parana tekėjo siauru tarpekliu, vagos plotis svyravo tarp 380-61 m. Krioklio aukštis buvo 114 m, o didžiausias atskiros kataraktos aukštis – 40 m. Tai buvo vienas vandeningiausių krioklių pasaulyje (debitas 13 000 – 50 000 m³/s). Krioklio gausmas girdėjosi toliau nei už 30 km. Greta buvo krioklio įsikūrę Paragvajaus miestas Salto del Gvaira ir Brazilijos miestas Gvaira.

Gvairos krioklys buvo svarbus turistinis objektas regione, tačiau 1982 m. jį visiškai užliejo Itapu hidroelektrinės suformuota užtvanka. Į gamtosaugininkų ir vietinių gyventojų protestus atsižvelgta nebuvo. Statant užtvanką prie Gvairos krioklio suplūdo daug turistų, norėdami jį pamatyti paskutinį kartą. Jau susidarius tvenkiniui brazilai išsprogdino dalį uolų laivybai palengvinti.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]