Gunta Gryva
| Gunta Gryva latv. Gunta Grīva | |
|---|---|
| Gimė | 1942 m. liepos 11 d. Ryga |
| Veikla | latvių tapytoja |
| Alma mater | Latvijos dailės akademija Iljos Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institutas |
Gunta Liepinia–Gryva (latv. Gunta Liepiņa–Grīva, 1942 m. liepos 11 d. Ryga) – latvių tapytoja.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1967 m. baigė Latvijos dailės akademiją, mokėsi pas E. Kalninį, 1973 m. – Iljos Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institutą Leningrade. 1967–1969 m. dėstė Rygos J. Rozentalio dailės mokykloje.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aliejumi ir akvarele nutapė portretų, peizažų, figūrinių kompozicijų („Pilnametystės šventė“ 1968 m., „Nerimas“ 1972 m., „Vijos Artmanės portretas“, „Imanto Ziedonio portretas“, abu 1975 m., „Žemės galia“ 1984 m., „Autoportretas“ 1989 m., „Ruduo“ 1992 m.). Kūriniai poetiški, metaforiški, ryškių kontrastingų spalvų, laisvo ritmo, paremti improvizacija. Nuo 1966 m. dalyvauja parodose; individualios parodos: Jūrmala – 1975 m., Ryga – 1983 m., 1993 m., Paryžius – 1993 m.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lijana Šatavičiūtė. Gunta Gryva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 187 psl.