Grigorovich M-16

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Grigorovich M-16
Tipas Hidroplanas, biplanas
Gamybos metai 1916 m
Pirmas skrydis 1916 m
Pradėtas naudoti Rusijos Imperijos karinis jūrų laivynas - 1916 m.
Baigtas naudoti - Suomijos KOP - 1923 m.
Pagrindiniai naudotojai Rusijos Imperijos karinis jūrų laivynas
Estijos KOP
Suomijos KOP
SSRS Karinis jūrų laivynas
Pagaminta vnt. 34-40
Prototipas Grigorovich M-9

Grigorovich M-16 (kitas pavadinimas – ShCh M-16, kartais – Shchetinin M-16) – Pirmojo pasaulinio karo metu Rusijos imperijoje gamintas Farman tipo biplanas – skraidanti valtis (hidroplanas), sukurtas D. Grigorovičiaus (rus. Дми́трий Па́влович Григоро́вич, 1883–1938), ankstesnės jo konstrukcijos M-9 pagrindu. M-16 buvo kiek didesnis nei M-9, jis pasižymėjo geresnėmis aerodinaminėmis charakteristikomis, buvo labiau pritaikytas eksploatacijai žiemos sąlygomis.[1]

Eksploatacija karo metu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Orlaivis buvo sukurtas 1916 m. viduryje ir buvo skirtas Rusijos Imperijos laivynui, ieškant galimybių kuo pakeisti dėl karo veiksmų strigusį orlaivių detalių tiekimą iš „Farman“ gamyklų Prancūzijoje.

M-16 buvo medinės konstrukcijos biplanas su dėžės formos plūdėmis. Orlaivio pagrindu tapo iki tol laivyno naudoti „Maurice Farman 11“ ir „Henry Farman 16“ hidroplanai su licenciniu prancūzišku 9 cilindrų Salmson P9 varikliu. D. Grigorovičius ištaisė šių orlaivių konstrukcinius trūkumus, ribojusius jų naudojimą žiemos sąlygomis bei pritaikė jų gamybą naudojant Rusijoje gaminamus komponentus. Lėktuvas buvo ginkluotas laisvai sukiojamu 7,62 mm kalibro kulkosvaidžiu, galėjo vežti iki 100 kg bombų. Dėl savo pritaikymo žiemos eksploatacijai neoficialiai buvo vadinamas „žieminiu“ (rus. „Зимняк“), o laivyno dokumentuose – ZS (rus. „ЗС“ – Зимний с Сальмсоном). Orlaivis ribota apimtimi buvo naudojamas karo veiksmuose ir 1916 m. pabaigoje Rusijos Baltijos laivynas turėjo 15 šio tipo orlaivių.[1]

Rusijos pilietinio karo metu,[2] kita informacija – Rusijos pajėgoms traukiantis iš Revelio (Talino),[1] šešis orlaivius užgrobė Suomijos kariuomenė ir juos naudojo iki 1923 m. Pirmąjį šuolį su parašiutu Suomijoje 1922 m. birželio 17 d. būtent iš M-16 atliko karo lakūnas Eero Erho.

Nepriklausomybės karo metu vieną orlaivį užgrobė ir vėliau naudojo ir Estijos kariuomenė.

Techninės charakteristikos[3][redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tipas Žvalgybinis biplanas hidrolapnas
Ekipažas 2
Keleivinės vietos
Ilgis 8,60 m
Aukštis
Sparnų ilgis 17,00 m
Sparnų tipas
Sparnų kampas
Sparnų plotas 61,80 m2
Tuščioji masė
Pilnoji masė
Maksimali masė
Variklis (-iai) Samlson P9, vandeniu aušinamas stūmoklinis radialinis 9 cilindrų vidaus degimo variklis
Traukos jėga 110 kW (150 AG)
Kreiserinis greitis 92 km/h
Didžiausias greitis 110 km/h
Mach
Skrydžio aukštis 3500 m
Didžiausias aukštis
Skrydžio nuotolis
Kovinis skrydžio nuotolis
Kilimo greitis 67 m/min
Kuro atsargos
krydžio trukmė 4 val.


Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (RU) М-16, airwar.ru
  • (EN) Gerdessen, Frederik. „Estonian Air Power 1918–1945“. Air Enthusiast, No. 18, April – July 1982. pp. 61–76. ISSN 0143-5450.
  • (RU) „Grigorovich Flying Boats“, Russian aviation in WW1 and Civilian War
  • (FI) Heinonen, Timo (1992). Thulinista Hornetiin – 75 vuotta Suomen ilmavoimien lentokoneita . Tikkakoski: Keski-Suomen ilmailumuseo. ISBN 951-95688-2-4.
  • (FR) Kulikov, Victor (December 1996). „Le fascinante histoire des hydravions de Dimitry Grigorovitch“. Avions: Toute l’aéronautique et son histoire (in French) (45): 20–33. ISSN 1243-8650.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 М-16, airwar.ru
  2. Heinonen, Timo (1992). Thulinista Hornetiin – 75 vuotta Suomen ilmavoimien lentokoneita. Tikkakoski: Keski-Suomen ilmailumuseo. ISBN 951-95688-2-4.
  3. Grigorovich Flying Boats“, Russian aviation in WW1 and Civilian War