Golicyno kalnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Golicyno kalnai (rus. Голицына горы) – poledyniniai kalnai rytų Antarktidoje, Karalienės Merės žemėje. Ilgis ~300 km. Aukštis iki 1000 m. Ledo dangos storymė virš kalnų – 1000–2000 m.

Kalnus atrado 1957–1958 m. tarybinė antarktinė ekspedicija. Jie pavadinti rusų seismologo Boriso Golicyno garbei.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 118