Ginučių pilkapynai
Ginučių pilkapynai | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Ignalinos rajonas | ||
Seniūnija | Linkmenų seniūnija | ||
Naudotas | VIII a. – XII a. | ||
Registro Nr. | AR1684 / 16340 / A1530 AR1685 / 16341 / A1531 |
Ginučių pilkapynai – du pilkapynai Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Ginučių kaimo, Aukštaitijos nacionalinis parkas. Netoli stūkso Ginučių piliakalnis.
Pilkapynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmasis pilkapynas yra į šiaurę nuo kaimo, 0,6 km į šiaurės rytus nuo Almajos ir Srovės santakos, 0,4 km į rytus nuo Almajo ežero, 0,3 km į šiaurę nuo Srovės pralaidos kelyje Ginučiai-Kirdeikiai, į vakarus nuo kelio Ginučiai-Vaišniūnai, Daunorių girininkijos miške, 215 kvartalo pietinėje dalyje. Išliko daugiau kaip 10 pilkapių. Sampilai 6–8 m skersmens ir 0,3–0,6 m aukščio, apardyti, iškasinėti, išpustyti vėjo.
Antrasis pilkapynas yra į pietryčius nuo kaimo, apie 0,65 km į šiaurės vakarus nuo Srovės įtakos į Asėko ežerą, 0,3 km į pietryčius nuo Sravinaičio ežero ir 0,2 km į šiaurės rytus nuo Srovės kairiojo kranto, Palūšės girininkijos Linkmenų miške, 2 kvartalo pietinėje dalyje. Išliko 4 pilkapiai. Sampilai 12–14 m skersmens ir nuo 0,3 iki 0,8 m aukščio. Juos juosia grioviai.
Pilkapynų pilkapių forma ir sampilai būdingi VIII a. – XII a. Istorijos instituto archeologai 1958 m. žvalgomuosius archeologijos tyrimus atliko piliakalnyje ir pirmajame pilkapyne, Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai 1976 m. – piliakalnyje, 1985 m. – pilkapynuose.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jonas Balčiūnas. Ginučių pilkapynai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 689 psl.