Gintaras Visockas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Gintaras Visockas (g. 1966 m. balandžio 8 d. Vilniuje) – žurnalistas, interneto tinklalapio Slaptai.lt ir viešosios įstaigos vaizdo studijos „Slaptai“ steigėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1984 m. baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą. Studijavo žurnalistiką. 19841986 m. tarnavo sovietų kariuomenėje Maskvoje (Rusijoje). 1991 m. baigė Vilniaus universitetą.

Dirbo „Literatūroje ir mene“, „Lietuvos aide“, „Atgimime“, „Respublikoje“, „Valstiečių laikraštyje“. Daug rašė Mažosios Lietuvos, Lietuvos partizanų pasipriešinimo temomis.

19941995 m. dirbo karo korespondentu Kaukaze.

Dirbdamas UAB „Valstiečių laikraštis“ leido specializuotą priedą „Atmintis“, kuriame buvo domimasi Lietuvos partizanų, tremtinių, politinių kalinių reikalais. Šešerius metus vadovavo specializuotam kariniam priedui „Vardan Lietuvos“. Su bendrautoriais sukūrė dokumentinį filmą „Visa tiesa apie savanorių „maištą“, narpliojusį 1993 metų Pakaunės įvykius.[1]

20052007 m. gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje ir Danijos Karalystėje. Nuo 2007 m. dirbo žurnalistu laikraštyje „XXI amžius“ – rašo politinėmis, visuomeninėmis temomis.

2008 m. balotiravosi į Lietuvos respublikos Seimą, tačiau išrinktas nebuvo.

Interneto tinklalapio Slaptai.lt ir viešosios įstaigos vaizdo studijos „Slaptai“ steigėjas.Paskutinius keletą metų pagrindinė veikla - darbas savo įsteigtame visuomeniniame - politiniame tinklaraštyje Slaptai.lt.

Nevedęs, vaikų neturi[2].

Straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Azerbaidžiano golgota Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto. (10 dalis Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto. ir 11 dalis Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.)
  2. Sumgaito detektyvas Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.
  3. Priekaištai, kurių Azerbaidžanas nenusipelnė Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.
  4. Kodėl Kalnų Karabachas – Azerbaidžano žemės Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.
  5. Apie Azerbaidžaną kalbėkime be išankstinio priešiškumo Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.
  6. Ilga kelionė į Hodžavendą Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.
  7. Azerbaidžaniečiai klausia, kada Europa liausis taikiusi dvigubus standartus Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.
  8. Europa nemoka bendrauti su taikiais musulmonais Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.
  9. Draugystė su šiandieniniu Kalnų Karabachu – pavojingas precedentas Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.
  10. Ko norėčiau paklausti Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano? Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.
  11. Gegužės 28-oji – ne vien Azerbaidžano šventė Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.
  12. Honoraras - už Azerbaidžaną pamilusios žurnalistės galvą Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.
  13. „Juodasis sausis“: lietuviška ir azerbaidžanietiška versijos Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.
  14. Kodėl pavydžiu Azerbaidžanui Archyvuota kopija 2015-12-22 iš Wayback Machine projekto.
  15. Ar panašios Aleksandro Litvinenkos ir Stasio Lozoraičio mirties aplinkybės?[neveikianti nuoroda]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]