Geltonosios karštligės vakcina
Geltonosios karštligės vakcina – tai skiepas, skirtas apsaugoti nuo susirgimo geltonąja karštlige.[1] Geltonoji karštligė – tai virusinė infekcija, pasitaikanti Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Maždaug 99 % paskiepytųjų per vieną mėnesį po skiepijimo įgauna imunitetą, kuris (manoma) išlieka visą gyvenimą. Vakciną galima naudoti siekiant išvengti ligos protrūkių. Vakcina leidžiama į raumenis arba po oda.[1]
Rekomendacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja įtraukti šią vakciną į profilaktinių skiepų kalendorių visose šalyse, kuriose liga pasitaiko dažnai. Skiepyti rekomenduojama nuo devynių iki dvylikos mėnesių amžiaus kūdikius. Taip pat patartina skiepyti asmenis, keliaujančius į sritis, kur pasitaiko liga.[1] Paprastai po pirmojo skiepijimo papildomų vakcinos dozių skirti nereikia.[2]
Saugumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Geltonosios karštligės vakcina iš esmės saugi, taip pat ir asmenims, turintiems besimptomę ŽIV infekciją. Gali pasireikšti šis lengvas pašalinis poveikis: galvos skausmas, raumenų skausmas, skausmas injekcijos vietoje, karščiavimas, bėrimas ir kiti. Sunkių alergijų pasireiškia maždaug aštuoniais atvejais iš milijono dozių, sunkių neurologinių problemų – maždaug keturiais atvejais iš milijono dozių, o organų disfunkcija – maždaug trimis atvejais iš milijono dozių. Atrodo, kad šia vakcina skiepytis saugu nėštumo laikotarpiu, todėl ji rekomenduojama nėščiosioms, kurioms kyla pavojus užsikrėsti.[1] Negalima skiepyti asmenų, kurių imuniteto funkcija labai nusilpusi.[3]
Istorija, visuomenė ir kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Geltonosios karštligės vakcina pradėta naudoti 1938 m.[4] Ši vakcina įtraukta į Pasaulio sveikatos organizacijos būtinųjų vaistų sąrašą, kurį sudaro svarbiausi pagrindinės sveikatos priežiūros vaistai.[5] 2014 m. duomenimis vienos dozės didmeninė kaina buvo 4,30–21,30 JAV dolerių.[6] Jungtinėse Amerikos Valstijose šiai vakcinai kasmet išleidžiama apie 50–100 JAV dolerių.[7] Vakcina pagaminta iš susilpnintų geltonosios karštligės virusų.[1]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 „Vaccines and vaccination against yellow fever. WHO position paper -- June 2013“ (PDF). Releve epidemiologique hebdomadaire / Section d'hygiene du Secretariat de la Societe des Nations = Weekly epidemiological record / Health Section of the Secretariat of the League of Nations. 88 (27): 269–83. 5 July 2013. PMID 23909008.
- ↑ Staples, JE; Bocchini JA, Jr; Rubin, L; Fischer, M; Centers for Disease Control and Prevention, (CDC) (19 June 2015). „Yellow Fever Vaccine Booster Doses: Recommendations of the Advisory Committee on Immunization Practices, 2015“. MMWR. Morbidity and mortality weekly report. 64 (23): 647–50. PMID 26086636.
- ↑ „Yellow Fever Vaccine“. CDC. 2011 m. gruodžio 13 d. Nuoroda tikrinta 15 December 2015.
- ↑ Norrby E (2007 m. lapkričio mėn.). „Yellow fever and Max Theiler: the only Nobel Prize for a virus vaccine“. J. Exp. Med. 204 (12): 2779–84. doi:10.1084/jem.20072290. PMC 2118520. PMID 18039952.
- ↑ „WHO Model List of EssentialMedicines“ (PDF). World Health Organization. 2013 m. spalio mėn. Nuoroda tikrinta 22 April 2014.
- ↑ „Vaccine, Yellow Fever“. International Drug Price Indicator Guide. Nuoroda tikrinta 6 December 2015.[neveikianti nuoroda]
- ↑ Hamilton, Richart (2015). Tarascon Pocket Pharmacopoeia 2015 Deluxe Lab-Coat Edition. Jones & Bartlett Learning. p. 318. ISBN 9781284057560.