Anafilaksinis šokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Anafilaksinis šokas (gr. ana – prieš, phylaxis – apsauga) – tai ūmi, gyvybei pavojinga sisteminė organizmo reakcija į pakartotinai patekusį alergeną (t. y. organizmas jau būna įjautrintas tam alergenui).

Ūminės alerginės reakcijos metu įvyksta putliųjų ląstelių ir bazofilų degranuliacija, stimuliuota alergeno - antikūno (imunoglobulino E) komplekso, sensibilizuotame organizme. Pacientas, kuriam įvyko anafilaksinė reakcija, praeityje turėjo kontaktuoti su reakciją sukėlusia medžiaga. Anafilaksinis šokas yra sunkiausia anafilaksijos forma, kuriai būdinga hipotenzija (sistolinis arterinis kraujospūdis < 90 mmHg arba jis sumažėja 40 mmHg ir daugiau), pasireiškianti organų disfunkcija ir hipoperfuzija.

Priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Anafilaksines reakcijas gali sukelti:

Simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms sekundėms ar minutėms (15-30 min.) po kontakto su alergenu, tačiau gali atsirasti ir vėliau (po 2 ar daugiau valandų). Anafilaksiniam šokui būdinga tai, kad vėl į organizmą patekus alergenui ir jam jungiantis su prieš jį pasigaminusiais antikūnais, iš ląstelės atsipalaiduoja biologiškai aktyvios medžiagos (svarbiausia iš jų – histaminas). Jos veikia kraujagysles, nervų galūnes, raumenis ir kitus audinius. Atsiranda šie simptomai:

Iš visų šių požymių gali pasireiškti tik vienas arba keli, tarp kurių vienas gali vyrauti, bet anafilaksiniam šokui visada būdingas arterinio kraujospūdžio sumažėjimas.

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Anafilaksinis šokas pavojingas gyvybei, todėl jo ištiktam žmogui būtina medikų pagalba. Pirmoji pagalba šoko ištiktam žmogui yra kontakto su alergenu nutraukimas ir viena ampulė 0,1 % adrenalino tirpalo injekcija. Jei šoką sukėlė vabzdžio įgėlimas, virš įkandimo vietos reikia užveržti galūnę arba tą vietą šaldyti. Jei alergenas pateko į skrandį, reikia sukelti vėmimą.