Geltonžiedis žirgelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Cordulegaster boltonii
Apsauga: 3(R) - Reta rūšis
Geltonžiedis žirgelis (Cordulegaster boltonii)
Geltonžiedis žirgelis (Cordulegaster boltonii)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
(Wikispecies-logo.svg Insecta)
Būrys: Žirgeliai
(Wikispecies-logo.svg Odonata)
Pobūris: Skirtingasparniai žirgeliai
(Wikispecies-logo.svg Anisoptera)
Šeima: Žieduotapilviai žirgeliai
(Wikispecies-logo.svg Cordulegastridae)
Gentis: Cordulegaster
(Wikispecies-logo.svg Cordulegaster)
Rūšis: Geltonžiedis žirgelis
(Wikispecies-logo.svg Cordulegaster boltonii)
Mokslinis pavadinimas
Cordulegaster boltonii
Donovan, 1807

Geltonžiedis žirgelis, kitaip dar geltonžiedis kordulegastras (lot. Cordulegaster boltonii) – žieduotapilvių žirgelių (Cordulegastridae) šeimos žirgelių (Odonata) rūšis.

Europoje paplitusi nuo Portugalijos iki Suomijos, rytuose – iki Vakarų Sibiro. Aptinkama Šiaurės Afrikoje palei Viduržemio jūrą. Dažnesnė kalnuose, lygumose paplitusi sporadiškai.

Lietuvoje aptikta tik rytinėje ir pietrytinėje dalyje: anksčiau buvo randama Kauno, Švenčionių, Varėnos ir Vilniaus rajonuose, neseniai rasta Ignalinos ir Zarasų rajonuose. Lietuvoje rūšis saugoma nuo 2000 m.

Stenotopinė, reobiontinė rūšis. Veisimosi buveinės yra nedidelės (dažniausiai 3 – 7 m pločio) sraunios upės smėlėtu, tiesiogiai saulės apšviečiamu ir neprižėlusiu augalų dugnu. Lervos plėšrios, minta daugiausia kitų vabzdžių lervomis, kurių tyko įsiraususios į dugno smėlį. Jų vystymasis trunka 4 – 5 metus. Pirmieji suaugėliai pasirodo gegužės pabaigoje, dauguma išsirita birželio mėnesį ir skraido iki rugpjūčio pradžios. Laikosi netoli upės vagos, medžioja skraidančius vabzdžius virš vandens ar pakrantės augalijos. Patinai saugo savo teritoriją nuo konkurentų. Patelės sekliuose užutėkiuose pakimba prie pat vandens paviršiaus, pilvelio galą įmerkia į vandenį ir pasiekusios dugną sudeda kiaušinius. Dėl ilgai trunkančio lervų vystymosi, kordulegastrų populiacijos labai lėtai atsikuria.