Hepatoceliulinė gelta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Hepatoceliulinė (parenchiminė) gelta – geltos rūšis.

Ji prasideda, kai pažeistos kepenų ląstelės nebepajėgia netiesioginio bilirubino (hemobilirubino) paversti tiesioginiu (cholebilirubinu) ir išskirti jo į tulžį. Tulžis patenka į perisinusoidines ertmes, o iš čia – į kraują.

Tokios geltos priežastys – infekcinis hepatitas, leptospirozė, apsinuodijimas fosforu, chloroformu ir kiti atvejai, kai pažeidžiamos kepenys.