Gegužinės dvaras

Koordinatės: 55°00′57″š. pl. 24°28′20″r. ilg. / 55.0159°š. pl. 24.4721°r. ilg. / 55.0159; 24.4721
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°00′57″š. pl. 24°28′20″r. ilg. / 55.0159°š. pl. 24.4721°r. ilg. / 55.0159; 24.4721

Prie Gegužinės dvarvietės

Gegužinės dvaras – dvaras, buvęs Gegužinėje (Kaišiadorių rajonas). Dvarvietė yra vakarinėje dabartinio kaimo dalyje, Senojoje Gegužinėje, Beržės g. 4, kairiajame Neries krante ties Beržės žiotimis. Buvusią dvarvietę puoselėja kaimo turizmo sodyba „Senosios Gegužinės ūkis“.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XIV a. priklausė Mardosams.[2] 1494 m. Ldk Aleksandras dvarą padovanojo didikui Grigalius Stanislovaitis Astikui. 14941500 m. dvarą valdė LDK didikas Grigalius Stanislovaitis Astikas (Trakų vaivada ir ponų tarybos narys, Ldk Aleksandro rūmų maršalka) ir jo žmona kunigaikštytė Aleksandra Svirskytė-Astikienė. Jiedu pastatydino pirmąją Gegužinės bažnyčią Neries ir Beržės santakoje. 1511 m. privilegiją patvirtino Ldk Žygimantas Senasis. 1587 m. dvarą valdė Trakų vaivada Jonas Glebavičius, jis pašalino iš Gegužinės reformatus, kuriuos anksčiau pats buvo pakvietęs.[3] Vėliau dvarą valdė Upytės maršalka Čičinskas, dvarininkai Tolvaišos, Vodorackis, Rolevskis, baronai Korfai.

Apie 1680 m. Gegužinės dvaro savininkas generolas-majoras Ernestas Korfas nusavino bažnyčią. 1795 m. dvaras priklausė T. Korfui. XIX a. viduryje dvaras priklausė Zaleskiams. Apie 1856 m. susiformavo dvi dvarų sodybos – Korfų ir Žižniauskų (Žižnevskių). Apie 1930 m. iš dvarininkų Žižniauskų 70 ha žemės nupirko iš JAV grįžęs Kajetonas Staniūnas ir perdavė savo žentui, būsimam Gegužinės girininkui Mykolui Bortkūnui.[4] 1937 m. dvaro savininkė Stefanija Žižnievska bažnyčiai 550-ųjų Lietuvos krikšto metų proga bažnyčiai padovanojo saloninius vargonėlius.[5]

Malūnas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1545 m. Stanislovas Astikavičius visą savo paveldėtą turtą, taip pat ir Gegužinės dvarą paliko savo broliui, Naugardo vaivadai Grigaliui Astikavičiui. Tuo metu Gegužinėje buvo 6 karčemos, vandens malūnas.[6] Malūnas minimas ir 1795 m., jis buvo ant Bošės kranto, jame gyveno 6 žmonės.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Senosios Gegužinės ūkis. Pamatyklietuvoje.lt (tikrinta 2022-04-30).
  2. Sodyba „Senosios Gegužinės ūkis“. Atostogoskaime.lt (tikrinta 2022-04-30).
  3. File:Geguzine 2022d.jpg – informacinis stendas, pastatytas 2019 m. už pietinės bažnyčios šventoriaus tvoros.
  4. Ramutė Šimelienė. Verslas ir kūnui, ir dvasiai. 2017-05-15, Kaisiadoriuaidai.lt (tikrinta 2022-04-30).
  5. Olijardas Lukoševičius. Kaišiadorių bažnytinis paveldas. // psl. 23
  6. Informacinis stendas prie dabartinės bažnyčios vakarinės šventoriaus tvoros.